G. Hegelio etikos ypatybės ir ugdymo klausimas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami G. Hegelio etikos keturi svarbiausi aspektai, naudingi dorovinio auklėjimo programai, analizuojama individualių ir visuotinių interesų suderinamumo interpretacija, parodomos jos negatyvios ir pozityvios pusės. Pirmasis aspektas yra aktyvaus veiklumo, artimo realiam gyvenimui, sąmoningos poelgių motyvacijos veiksnys. G. Hegelis pabrėžia veiklumą, o ne vien abstraktų privalėjimą ar užsidarymą vien individualiame pasaulyje. Antrasis aspektas yra nesuderinamų dorovės principų nagrinėjimas. Trečioji aktuali G. Hegelio etikos ypatybė yra dorovinio ugdymo priemonių aspektas. Jis aptaria nepagrįstą ir nevaisingą moralizavimą, dorovės kritiką deramos (išgalvotos, realiai neegzistuojančios) dorovės požiūriu. Ketvirtasis aspektas – auklėjimo autoritarinė nuostata: žmogus yra išugdomas tik griežtai disciplinuojant jo polinkius ir poreikius. Tai gali būti paaiškinta G. Hegelio sistemos totalitariškumu. Atsižvelgiant į šiuolaikinę subjekto sampratą, G. Hegelio visuotinybės principo sureikšminimas vertintinas ne kaip silpnybė, o kaip bešališkas konstatavimas – tai neturėtų sumenkinti jo etikos aspektų vertingumo šiuolaikiniam piliečiui ugdyti.

Keywords

• Georgas Hegelis
• etika
• ugdymas
• dorovė
• veiklumas