Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti bei palyginti sportuojančių, fi ziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdinininkų nerimo, nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasi- tikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuo- laidumo; galėjimo pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Hipotezė — kuo didesnio intensyvumo fi zinės veiklos grupei (sportuojančių, fi ziškai aktyvių, nesportuojančių) priklauso tiriamieji, tuo mažesnis jų nerimo, nerimastingumo ir didesnis socialinės kompetencijos įvertinimas. Tiriamieji — 473 neakivaizdinininkai iš penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos veterinarijos akademijos. Tyrimas vyko 2008—2009 metais. Pagal pateiktus aprašymus tiriamieji priskyrė save vienai iš trijų grupių: sportuojantys (n = 145), fi ziškai aktyvūs (n = 210), nesportuojantys (n = 118). Klausimyną sudarė trys dalys: sportinės ir fi zinės veiklos rodikliams įvertiniti skirti klausimai; C. D. Spielberger nerimo ir nerimastingumo nustatymo klausimynas (Balaišis, 2004); Socialinės kompetencijos testas (Lekavičienė, 2001). Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudota: Kolmogorovo-Smirnovo Z kriterijus; Stjudento t (Student t) kriterijus; Pirsono (Pear- son) koreliacijos koefi cientas. Sportuojantys neakivaizdininkai (moterys ir vyrai) mažesnio nerimo ir nerimastingumo lygio, labiau išugdyta jų socialine kompetencija, lyginant su fi ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais (p < 0,05—0,001); nustatytas dėsningumas taip pat pasitvirtino analizuojant atskirai moterų ir vyrų grupių duomenis (p < 0,05—0,001). Socia- linę kompetenciją formuojančių veiksnių palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra tuo didesnis, kuo intensyviau jie dalyvauja fi zinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų atsparumas nesėkmėms ir kritikai yra didesnis, lyginant su fi ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra mažiau nuolaidūs, lyginant su sportuojančiais ir fi ziškai aktyviais tiriamaisiais. Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingo intensyvumo fi zinėje veikloje dalyvaujančių žmonių psichologinių ypatumų raišką, aktualūs trenerių ir sportininkų veiklos optimizavimui, taip pat specialistams, rengiantiems ir įgyvendinantiems fi zinio aktyvumo ugdymo programas. Raktažodžiai: sportas, fizinis aktyvumas, nerimas, nerimastingumas, socialinė kompetencija.