R. Benedikt: epigonė ar novatorė?

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos R. Benedict pažiūros, jų kilmė ir įnašas į kultūros antropologiją. Plačiau aptariamas bendresnis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios teorinis kontekstas, lėmęs kultūrinės ir socialinės antropologijos ir socialinių empirinių mokslų formavimąsi. R. Benedict pažiūros yra F. Boaso mokyklos loginė tąsa. Ją labiau domino kultūra, kaip viršasmeninis faktorius ir tai, kaip individai suvokia šią kultūrą. Pateikdama konkrečių kultūrų pavyzdžius R. Benedict parodo, kad pagrindiniai biologiniai žmogaus reiškiniai (gimimas, brendimas, dauginimasis, senatvė, mirtis) yra įvairiai ir net priešingai traktuojami skirtingose kultūrose. Jos kuriama kultūros tipologija nauja tuo, kad nusakoma per individo santykį su kultūra, per vertybinę psichologinę būseną, kurią išgyvena individas ir kuri tuo pat metu yra bendra visiems tos kultūros žmonėms, nes tai yra tam tikras institucionalizuotas vertybinis psichologinis veiklos charakteris. R. Benedict būdinga reliatyvistinė nuostata (hierarchinio kultūrų išdėstymo galimybės neigimas) yra metodinis teiginys, reikalaujantis kiekvieną kultūros elementą sieti su visu jos kontekstu.

Keywords

• Ruth Benedict
• kultūra
• kultūrologija
• kultūrinė antropologija
• kultūros modelis