Problemos (Sep 2014)
Istorijos procesas ir jo subjektas „visuotinybės“ ontologijoje
Abstract
Straipsnyje bandoma išryškinti L. Karsavino ontologijos ir kai kurių visuotinybės istorijos filosofijos fundamentalių kategorijų sąsajas. L. Karsavino filosofijos išeities taškas yra visuotinybės idėja, ją galima nagrinėti kaip svarbiausią gnoseologijos, antropologijos arba etikos principą, tačiau ypatingą reikšmę ji įgyja ontologijoje, kuri savo ruožtu sąlygojo ir istorijos filosofijos ypatybes. Visuotinybės idėja išreiškia visos esaties (neorganinio ir organinio pasaulio, visuomenės) principinę vienybę. Šios vienybės pagrindas ir centras yra Dievas, kurio esatis yra absoliuti būtis. L. Karsavinas skyrė istorijos teoriją ir istorijos filosofiją (siaurąja prasme): pirmoji nagrinėja istorinio proceso ir jo pažinimo esmę bei savybes, o istorijos filosofija – tuos pačius klausimus, tik susietus su absoliutu. Žmonijos istorija yra potencialybės (suprantamos kaip visuotinybė) virtimas santykine aktualia dabartimi. Istorijos subjektas yra visalaikis ir visaerdvis, nes erdvė ir laikas yra pačios būties savybės. L. Karsavino istorijos metafizikos mistinė tendencija išreiškia sistemos religinį orientuotumą, vidinį ryšį su stačiatikybės ortodoksija.
Keywords
