Mokslas: Lietuvos Ateitis (Jul 2012)
Interlinks of cultural and creative economies through creative products and services / Kūltūros ir kūrybos ekonomikų sąsajos per kūrybinius produktus ir paslaugas
Abstract
The paper focuses on contemporary creative cultural economy concepts and presents formation background and confrontational points of view discussed by variety of authors. The scope of the creative economy is determined by creative industries exponent. If culture is perceptible in the anthropological or functional sense, one might use the concept of the cultural product. An alternative definition of creative products and services originates from a created value type: one might say these products and services, no matter what commercial value they would obtain, together hold a cultural value which financially cannot be evaluated to the final point. It means different types of cultural activities and products or services produced are evaluated both by producers and consumers due to social and cultural reasons which add or exceed purely economic evaluation. For example, aesthetical value or community identity is hardly measured and interspersed into traditional evaluation characteristics. Cultural value is designated and is perceived as an observed characteristic whereas cultural products and services could be equalized with other product types. Santrauka Straipsnyje pateikiamos šiuolaikinės kultūros ir kūrybos ekonomikos koncepcijos, nurodomos susiformavimo prielaidos ir konfrontuojantys autorių požiūriai. Kūrybos ekonomikos apimtys nustatomos pagal kūrybinių industrijų rodiklius. Kai pati kultūra suprantama antropologine arba funkcine prasme, galima vartoti kultūrinių produktų sąvoką. Alternatyvus arba papildomas kultūrinių produktų ir paslaugų apibrėžimas kyla iš jų įkūnijamo arba kuriamo vertės tipo, t. y. galima sakyti, kad šie produktai ir paslaugos, kad ir kokią komercinę vertę įgytų, papildomai turi kultūrinę vertę, kurios neįmanoma iki galo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, įvairių rūšių kultūrinė veikla ir ją vykdant sukurtos prekės ir paslaugos yra vertinamos – ir jos gamintojų, ir jos vartotojų – dėl socialinių ir kultūrinių priežasčių, kurios tikriausiai papildo ar viršija grynai ekonominį įvertinimą. Tai gali būti estetiniai svarstymai arba veiklos įnašas į bendruomenės kultūrinės tapatybės supratimą. Jei taptų įmanoma nustatyti tokią kultūrinę vertę, ja būtų galima pasinaudoti kaip stebima charakteristika, kurią taikant išskirti kultūriniai produktai ir paslaugos būtų lyginamos su kitais produktų tipais. Raktiniai žodžiai: kūrybos ekonomika; kultūros ekonomika; kūrybinės industrijos; kultūrinės industrijos; kūrybiniai produktai; kūrybinės paslaugos
Keywords
