Kalbotyra (Jan 2010)
Zum Ausdruck der äußeren Ursache durch Präpositionalphrasen im Deutschen und Litauischen. Išorinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose
Abstract
Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos − išorinės priežasties − raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose. Apsiribojama dviem prielinksniais: vokiečių kalbos prielinksniu von, reikalaujančiu naudininko linksnio, ir jo leksiniu atitikmeniu lietuvių kalboje nuo, vartojamu su kilmininku. Greta daugelio kitų reikšmių, šie prielinksniai gali reikšti ir priežastį, pati būdingiausia – išorinės priežasties raiška.Išorinė priežastis išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Išorine priežastimi laikomi išoriniai dalykai, dėl kurių sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Tai gali būti išorės reiškiniai, tokie kaip saulė, vėjas, kaitra ir kt. bei to paties subjekto išoriniai požymiai, pvz., ėjimas, lakstymas, ieškojimas, svoris. Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais tiesioginę išorinę priežastį, ir konkrečiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais netiesioginę išorinę priežastį. Netiesioginės išorinės priežasties raiška pasitaiko rečiau − konkretieji daiktavardžiai šiuo atveju pavartojami metonimiškai.Straipsnyje apibūdinama nagrinėjamų konstrukcijų aplinka bei išskiriami du jų vartojimo sakinyje būdai išorinei priežasčiai reikšti: aplinkybinis ir priklausomas nuo gramatinės struktūros. Pastaruoju atveju išorinę priežastį reiškiančios prielinksninės konstrukcijos, greta priežasties reikšmės, nusako ir veiksmo sukėlėją, kurį galima laikyti ir priežastimi, dėl kurios sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Todėl šiuo atveju galima kalbėti apie sinkretinę tokių konstrukcijų reikšmę, apimančią priežastį ir veiksmo sukėlėją. ------ Gegenstand des vorliegenden Beitrags ist der Ausdruck der äußeren Ursache durch die Präpositionalkonstruktion von Dat. im Deutschen und ihre litauische lexikalische Entsprechung nuo Gen. Neben vielen anderen Bedeutungen (lokal, temporal, modal usw.) können die genannten Präpositionen auch Kausalität ausdrücken. Diese Präpositionen haben sich sowohl im Deutschen als auch im Litauischen auf den Ausdruck der so genannten äußeren Ursache spezialisiert. Die äußere Ursache − als eine Kausalitätsart − wird zu linguistischen Zwecken unterschieden, um die zu analysierenden Konstruktionen adäquat beschreiben zu können. Unter äußerer Ursache werden äußere Merkmale des Trägers vom Satzgeschehen selbst oder äußere Erscheinungen und Gegenstände betrachtet, die den Träger des Satzgeschehens auf eine bestimmte Art und Weise direkt beeinflussen, wobei eine bestimmte Wirkung hervorgerufen wird. Im Beitrag wird vor allem den semantischen Besonderheiten der von/nuo-Konstruktionen Aufmerksamkeit geschenkt. Es werden Gemeinsamkeiten und Unterschiede ihres Gebrauchs im Deutschen und Litauischen dargestellt. Die Untersuchung hat gezeigt, dass durch die behandelten Präpositionalkonstruktionen in beiden Sprachen ähnliche Inhalte wiedergegeben werden. Sie unterscheiden sich aber vor allem in der Gebrauchsfrequenz. Im Beitrag werden sowohl die adverbiale als auch die einzelsprachenspezifische durch die grammatische Struktur festgelegte Verwendung der Präpositionen von und nuo beim Ausdruck der äußeren Ursache behandelt.
