Seksistinių nuostatų reikšmė seksualinio priekabiavimo atpažinimui

Abstract

Lietuvoje trūksta duomenų apie seksualinio priekabiavimo suvokimą bei su juo susijusius veiksnius, todėl tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių vyrų ir moterų seksistinių nuostatų raišką bei reikšmę seksualinio priekabiavimo atpažinimui. Tyrime dalyvavo 345 (98 vyrai ir 247 moterys) 18–76 metų amžiaus asmenys. Seksualinio priekabiavimo atpažinimui tirti naudota 12 seksualinio priekabiavimo situacijų, kurtų remiantis K. Bursik seksualinio priekabiavimo vinjetėmis, ir Ambivalentiško seksizmo klausimynas. Rezultatai parodė, kad moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mažiau pasižymi seksistinėmis nuostatomis, o skirtingo darbinio statuso asmenų seksistinės nuostatos buvo išreikštos skirtingai vyrų ir moterų grupėse – dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys pasižymėjo labiausiai išreikštomis seksistinėmis nuostatomis. Priešiškas seksizmas buvo reikšmingiausias veiksnys prastesniam „quid pro quo“ ir priešiškos aplinkos seksualiniam priekabiavimui atpažinti. Pagrindiniai žodžiai: seksizmas, seksualinis priekabiavimas, lyčių skirtumai