Sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai ypatumai

Abstract

Iki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adap- taciją prie fi zinio krūvio. Šio tyrimo tikslas — naudojantis žmogaus organizmo funkcinės būklės įvertinimo modeliu, išnagrinėti sportuojančių 12—17 metų vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kitimo greitį dozuoto fi zinio krūvio metu. Buvo ištirti 160 krepšinio, dviračių, irklavimo sporto šakas kultivuojančių 12—17 metų berniukų. Kontrolinę tiriamųjų grupę sudarė 79 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Atlikta visų tiriamųjų M režimo ir dvimatė echokardiografi ja. Diastolės metu išmatavus tarpskilvelinės pertvaros (TSPd), KS užpakalinės sienelės storį (KSUSd) ir kairiojo skilvelio diastolinį skersmenį (KSDd), apskaičiuota KS miokardo masė (KSMM). Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodikliai ir jų kitimo greitis: širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), J-T intervalas (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR. Tyrimas parodė, kad sportuojančių tiriamųjų ŠSD kitimo greitis per visas krūvio pakopas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo nesportuojančių kontrolinės grupės tiriamųjų (p < 0,05). Per paskutinę krūvio pakopą (esant rezervinių galimybių mobilizacijos stadijai) maksimaliai pakito tiriamųjų ŠSD, JT, JT / RR, S, (S-D) kitimo greitis. Irkluotojų ŠSD kitimo greitis mažiausias aštuntą, krepšininkų ir dviratininkų — dešimtą, kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą fi zinio krūvio minutę. Kontrolinės grupės tiriamųjų JT kitimo greitis padidėjo šeštą krūvio minutę ir skyrėsi nuo krepšininkų, irkluotojų ir dviratininkų (p < 0,05), nuo šeštos iki aštuntos minutės mažėjo tolygiai. Sportuojančių tiriamųjų JT / RR kitimo greitis buvo mažiausias aštuntą krūvio minutę (skirtumas tarp dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), o kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Krepšininkų S, (S-D) kitimo greitis mažiausias aštuntą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), irkluotojų ir dviratininkų — dešimtą minutę, o kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų, irkluotojų, dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Pasiekus mažiausią ŠSD, JT / RR, S, (S-D) kitimo greičio amplitudę, per paskutinę krūvio pakopą sportuojančių ir nesportuojančių tiriamųjų grupėse šių rodiklių kitimo greitis vėl padidė- jo. Didesnė JT / RR kitimo greičio amplitudės kaita pastebėta tarp krepšininkų, lyginant su irkluotojais, dviratininkais ir kontrolinės grupės tiriamaisiais. Fizinio krūvio pradžioje tarp sportuojančių tiriamųjų kairiojo skilvelio miokardo masės (KSMM) ir ŠSD kitimo greičio buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (r = –0,3), kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį (dešimtą minutę r = –0,5). Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad sportuojantys vaikai ir paaugliai rezervinių galimybių mobi- lizacijos stadiją (maksimalų ŠSD, JT / RR, S, (S-D) greičio pokytį) pasiekia vėliau, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Tai gali rodyti geresnę vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciją prie fi zinio krūvio, lyginant su nesportuojančiaisiais, tačiau maksimalaus intensyvaus fi zinio krūvio metu gali būti viršijamos širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės galimybės. Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, funkcinių rodiklių kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė.