Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose (Dec 2024)
Dvasingumo reikšmė priimant vaiko negalią šeimoje
Abstract
Nors dvasingumo sąvoka istoriškai buvo glaudžiai susijusi su religija, šiandien dvasingumo teorinis konstruktas tampa daugialypis. Pastaruoju metu atliekamuose tyrimuose pastebima tendencija analizuoti dvasingumą – kaip vieną iš gyvenimo kokybės elementų šeimose, auginančiose vaikus su negalia. Dvasingumas analizuojamas per įvairias dvasines praktikas, kurios reikšmingai prisideda ieškant gyvenimo prasmės, išgyvenant sunkumus ar papildant šeimos vidinius resursus. Nepaisant didėjančio dvasingumo tyrimų kiekio, šeimos dvasingumo ir negalios priėmimo sąsajos išlieka latentiškos. Tai įpareigoja plačiau analizuoti dvasingumą negalios kontekste ir nagrinėjamo tyrimo lauke kelti probleminius klausimus: kokios šeimoje taikomos dvasinės praktikos padeda lengviau priimti vaiko negalią ir kokie dvasingumo sąlygoti pokyčiai šeimoje lemia tėvų pasirengimą priimti vaiko negalią? Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekamas naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tėvams buvo suteikta galimybė išsakyti savo patirtis, išgyvenimus, vertinimus ir nuomonę. Tyrime pasirinkta turinio (angl. content) analizė dėl sistemingo pusiau struktūruoto interviu metu gautos informacijos analizės ir interpretavimo metodo. Tyrimo dalyviai atrinkti pagal aprašytus kriterijus. Tiriamųjų atranka buvo atliekama taip, kad kiekvienas naujas atvejis suteiktų papildomos ar naujos informacijos, nes tik tai leidžia generuoti koncepcines kategorijas. Tyrime dalyvavo 8 šeimos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šeimų, auginančių vaikus su negalia, dvasingumas pasireiškia per religines, edukacines, meditacines ir terapines praktikas. Taip pat nustatyta, kad šeimos ieškodamos kelių, kaip priimti vaiko negalią, kalba ir apie savirealizacijos momentus kaip dvasinės gerovės komponentus, kurie sustiprina šeimos narių savimonės augimą. Pastebėta, kad dvasingumas tėvams padeda išlikti emociškai atspariais įvairiose gyvenimo situacijose. Emocinis atsparumas tyrimo rėmuose pasireiškia per emocijų suvaldymą, kantrybę išlaukti momento, nusiraminimą, pozityvų mąstymą, trikdančių situacijų nesureikšminimą bei nuoseklų tikslo siekimą. Išryškėjo, kad tėvų dvasingumas ir įvairių dvasinių praktikų raiška įgalina tėvų socialinį aktyvumą ir asmenines iniciatyvas. Tėvų dvasingumas, kaip asmeninė stiprybė, tampa svarbiu veiksniu gebėti priimti vaiko negalią ir matyti jo ateities perspektyvas.
Keywords
