Grynoji sąmonė be „Aš“ A. Gurvičiaus fenomenologijoje

Abstract

Straipsnyje analizuojama amerikiečių fenomenologo Aarono Gurwitschiaus grynosios sąmonės ir intencionalumo koncepcijos. A. Gurwitschius derino E. Husserlio ir geštaltpsichologijos atstovų idėjas. E. Husserlis teigė, kad išgyvenimas yra mažiausiai keturvietis santykis, kurį sudaro subjektas, interpretanda (tai, kas interpretuojama, įprasminama), prasmė (noema) ir objektas. A. Gurwitschius teigia dvivietį intencionalinį santykį (subjektas – objekto dalis). Jis siūlė pašalinti ego-polių iš transcendentalinės grynosios sąmonės sudėties ir palikti subjekto vietą intencionaliniame akte tuščią. Sąmonės vienovę A. Gurwitschiaus fenomenologijoje užtikrina sąmonės lauko periferija, kurią sudaro intencionaliniai aktai, buvę prieš aktualiai išgyvenamą, tam tikras jutiminio pasaulio segmentas ir nuosavas kūnas. Aptariamos objektų konstitucijos sąmonėje, tematinio lauko, egzistavimo tvarkų sampratos. Straipsnio autorius teigia, kad amerikiečių fenomenologo pateikta sąmonės lauko sandaros analizė yra originaliausia ir vertingiausia jo koncepcijos dalis.

Keywords

• Fenomenologija
• sąmonė
• Aš
• Aaronas Gurwitschius
• intencionalumas