SOCIALINĖ IR KULTŪRINĖ VILNIAUS FILOMATŲ IR FILARETŲ SAVIREFLEKSIJA (PAGAL IMPERATORIŠKOJO VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ TARDYMO BYLŲ PROTOKOLUS: 1823 M. RUGPJŪČIO 1 D.–1824 M. BALANDŽIO 27 D.)

Abstract

Imperatoriškojo Vilniaus universiteto (toliau – Vilniaus universiteto) studentų slaptųjų draugijų procesas, paprastai vadinamas tiesiog Filomatų ir filaretų procesu (toliau – FFP), – viena garsiausių XIX a. politinių bylų. Ir ne tik dėl savo apimties. Literatūros ir mokslo istorikams šio proceso medžiaga svarbi dėl jo subjektų – kanoninių asmenybių, istorikams – kaip to meto visuomeninio ir politinio gyvenimo atspindys ar tiesiog Vilniaus universiteto likvidavimo prologas. Todėl teismo bylų turinį analizavo net kelios tyrėjų kartos. Pagal šį šaltinį rekonstruoti to meto įvykiai ir tų įvykių dalyvių biografijos. Tačiau kitaip nei egodokumentiniai filomatų ir filaretų tekstai – korespondencija, memuaristika ir net diaristika, in extenso šie dokumentai buvo skelbiami retai. Tai lėmė keletas priežasčių. Iš pradžių – šių bylų neprieinamumas tyrėjams, o vėliau – didžiulė jų apimtis. Įtakos turėjo ir skeptiškas požiūris į tokių istorijos šaltinių patikimumą.