Roberto Mangabeiros Ungerio įgalintos demokratijos teorija: ar liberalios demokratijos antinomijos gali būti išspręstos?

Abstract

Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Roberto Mangabeiros Ungerio įgalintos demokratijos (angl. empowered democracy) koncepciją ir įvertinti jos galimybes peržengti paties filosofo suformuojamas liberalios pasaulėžiūros antinomijas. Straipsnyje aptariamos pagrindinės R. Ungerio filosofijos prielaidos, politikos samprata. Iš jų išvesta įgalintos demokratijos teorija parodoma kaip bandymas išspręsti liberalios demokratijos vidines įtampas ir pasiūlyti būdą peržengti liberalią pasaulėžiūrą apibrėžiančią universalumo ir partikuliarumo antinomiją. Ungeris kritikuoja liberalią pasaulėžiūrą ir jos sudedamąsias dalis – liberalią psichologiją ir etiką. Liberalizmo kritika tampa pagrindu plačiai brazilų filosofo politikos vizijai. Jos centre yra autonomiškas ir emancipuotas individas, kurio kūrybinių gebėjimų pagrindu kuriama politinė santvarka, turinti aiškų tikslą – užtikrinti geresnį gyvenimą visiems. Siekiant įgalinti individus veikti kūrybiškai, Ungeris siūlo plataus masto pokyčius, kurie apima tiek politinių institucijų peržiūrą, suteikiant joms plastiškumo, tiek politinę individo apsaugą, išlaisvinant juos nuo netikrų būtinumų. Straipsnyje mėginama parodyti, kad Ungeriui nepavyksta įgyvendinti šio tikslo dėl prieštaringo įgalintos demokratijos santykio su paties autoriaus politikos samprata ir neužtikrinamo jo pateikiamo vidinių liberalios demokratijos įtampų sprendinio tvarumo.

Keywords

• Roberto Unger
• įgalinta demokratija
• liberali demokratija
• liberalizmo antinomijos