Fenomenalios komunikacijos prigimtis. Atvejo analizė: gyvenimo istorijos naratyvas dr. Marijos Sereikienės-Kiškytės (gim. 1925 m.) prisiminimų knygoje „Mano laikas“

Abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama fenomenalios komunikacijos prigimtis. Remian­tis konstruktyvistinės teorijos metodologija, atliekama naratyvinė asmens egodokumento analizė. Tyrime taip pat pateikiama fenomenalios komu­nikacijos genezė. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos prigimtis glaudžiai siejasi su tvirtais genealoginiais šeimos ryšiais, su ankstyvu so­cialinio statuso suvokimu ir jo įprasminimu socialiniuose santykiuose, su gebėjimu priimti savarankiškus sprendimus, su altruistine veikla. Pažy­mėtina, kad komunikacijos kokybei yra svarbi tokia veikla, kaip antai: do­mėjimasis savo kraštiečiais ir jų likimu, nuolatinė savišvieta, visuomeninė veikla, mokslo siekimas, dialogo tarp skirtingų kartų plėtojimas. Nustaty­ta, kad fenomenalios komunikacijos genezė tiesiogiai susijusi su emociškai stipriai išgyvenamais įvykiais. Fenomenali komunikacija sąlygoja asmens pasitenkinimą intelektine, emocine, moraline ir dvasine egzistencija. Api­bendrintai galima teigti, kad fenomenali komunikacija būdinga išsilavi­nusiai, inteligentiškai, savarankiškai asmenybei, kuri išsiskiria „atviru protu“, siekia nuolat būti įvykių sūkuryje, palaiko kontaktus su skirtingų kartų asmenimis, turi ateities planų. Fenomenali komunikacija galėtų būti vienas iš subjektyvių gyvenimo kokybės veiksnių.

Keywords

• naratyvo analizė, fenomenali komunikacija, fe­nomenalios komunikacijos prigimtis, fenomenalios komunikacijos gene­zė, komunikacijos kokybė, komunikacinis dialogas, gyvenimo kokybė