Protėvių kultas

Abstract

Straipsnyje, remiantis etnografine ir archeologine medžiaga, nagrinėjimas klausimas, kaip daugybė Europos, Azijos, Afrikos, Indonezijos, Okeanijos tautų praktikavo protėvių garbinimo tradicijas bei šventė mirusiųjų pagerbimo šventes. Protėvių kultas, kaip religinis mirusiųjų protėvių, giminaičių garbinimas atliekant specialius ritualus, aukojant, meldžiantis jiems, yra būdingas patriarchalinėms giminėms. Šis kultas garbina žmogiškuosius protėvius, o toteminiai protėviai yra mitologiniai kultūros didvyriai, turintys ir zoomorfinių, ir antropomorfinių savybių. Iškilmingi kolektyviniai ritualai protėviams patvirtindavo, atnaujindavo ir sustiprindavo bendruomenės narių solidarumą. Straipsnio autorius siekia atskleisti protėvių kulto socialines funkcijas ir racionalią prasmę ir daro išvadą, jog mirusiųjų garbinimo ritualai atlieka svarbią skirtingų kartų, praeities ir dabarties, bendravimo funkciją ir tokiu būdu tampa kultūros egzistavimo pagrindu. Gyvieji priklauso nuo mirusiųjų, jie turi pareigas dabar gyvenantiesiems ir tiems, kurie gyvens ateityje.

Keywords

• Protėvių kultas
• ritualas
• kultūra
• solidarumas
• totemas