Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos

Abstract

Nors bendras nedarbo lygis nuo 2001 m. šalyje gana sparčiai mažėjo, jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis. Išryškėjo ir kitos nepalankios tendencijos - mažėja jaunimo aktyvumas šalies vidaus rinkoje. Nedarbas mažėjo labai sparčiai, tačiau daugelis anksčiau buvusių jaunų bedarbių taip ir nepapildė šalies dirbančiųjų gretų, o tapo ekonomikai neaktyviais gyventojais, kurie iškrito iš darbo rinkos. Dėl ekonomikai neaktyvių gyventojų gausėjimo tarp jaunimo šalies ūkis kasmet patiria nuostolių: nesukuriama dalis BVP, atsiradusio darbuotojų deficito sąlygomis lėtėja šalies ūkio raida. Šiame straipsnyje vertinama jaunimo padėtis darbo rinkoje atsižvelgiant į jos raidos tendencijas, tiriama tam tikrų veiksnių įtaka jaunimo nedarbui, atskleidžiamos tiriamos demografinės grupės padėties darbo rinkoje analizės tobulinimo galimybės, siūlomi nauji rodikliai jaunimo padėčiai darbo rinkoje vertinti. Tradiciškai susiklostė, kad vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje dažniausiai apsiribojama nedarbo lygio rodikliu. Tačiau siekiant ištirti nagrinėjamą problemą giliau, svarbu gerokai paįvairinti tyrimo instrumentarijų. Todėl vertindami jaunimo padėtį darbo rinkoje autoriai panaudojo daug papildomų nedarbą apibūdinančių rodiklių išryškinti įprasto jaunimo nedarbo lygio rodiklio trūkumus. Siekdami tiksliau aprašyti esamas darbo rinkos tendencijas ir išvengti esamos situacijos vertinimo iškraipymų, autoriai siūlo skaičiuoti harmonizuotą jaunimo nedarbo lygio rodiklį.