STRUKTŪROS IR JŲ PERSIDENGIMAS: TEORIJA IR PRAKTIKA

Abstract

Straipsnyje iš teorinės perspektyvos nagrinėjama struktūros sąvoka politikos moksluose ir jos vartojimas analizuojant „struktūrų persidengimo“fenomeną posovietinėje erdvėje. Pristatomas ir kritiškai įvertinamas sąvokos vartojimas akademinėje literatūroje – apžvelgiamas pozityvistinis, idėjinis ir postmodernistinis požiūriai. Pateikiami konceptualiai adaptuoti siūlymai dėl struktūrų ir jų persidengimo analizės tarptautinių santykių kontekste. Struktūra nagrinėjama kaip atskirų visuomeninio gyvenimo dimensijų (tapa­tybinės, materialiosios ir institucinės) tarpusavio priklausomybė ir santykis. Remiantis pateikta struktūros koncepcija ir nagrinėjant posovietinės erdvės sociopolitinius procesus, vertinamos „struktūrų persidengimo“analizės ga­limybės ir ribos.