Kalbotyra (Jan 2010)
Sakinių ilgis – publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūros tekstuose požymis. Longueur des phrases – le signe de la manifestation de l’opposition stylistique du style parlé et du style journalistique
Abstract
La presse d’aujourd’hui montre la présence massive des formes de l’hétérogénéité textuelle. Celle-ci se manifeste par l’abondance de citations, des discours rapportés, etc. Une forme typographiquement marquée de l’hétérogénéité montrée – le discours direct qui fait l’objet de notre analyse, est étudié dans le corpus comparable spécialisé d’une taille d’un million d’occurrences, constitué d’articles de la presse politique lituanienne („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“) et française („Le monde“, „Libération“) qui datent de 2001–2007. Ce corpus est constitué d’articles politiques de la presse écrite du genre information et du commentaire.L’article a pour but de décrire les particularités syntaxiques du discours direct (du discours cité) ainsi que du discours citant qui prouvent la présence du style parlé dans les textes du style journalistique. Cette analyse est basée sur l’étude de la fréquence de certains groupes de phrases de la longueur différente. Selon les résultats statistiques de l’analyse faite (une grande fréquence des phrases courtes et moyennes dans le discours direct) on arrive à la conclusion que le discours direct de la presse politique lituanienne et française constitue un écart par rapport à la norme syntaxique du style journalistique. Cela permet de constater une neutralisation de l’opposition stylistique (style parlé / style journalistique) dans les textes hétérogènes d’aujourd’hui ainsi que la tendence générale de la conversationnalisation textuelle. ------ Straipsnyje aprašomas specialiojo lyginamojo tekstyno kompiuterinės ir aprašomosios lyginamosios sakinių ilgio grupių kiekybinės analizės tyrimas, rodantis prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros reiškinius, publicistinio stiliaus centre (informacinių ir komentaro žanrų tekstuose) vartojant vieną iš heterogeninių formų – tiesioginę kalbą. Sakinių ilgio grupių kiekybinio pasiskirstymo tyrimas papildo anksčiau atliktus kitų ypatybių (žymėtosios, nežymėtosios leksikos pasiskirstymo ir kt.) tyrimus. Atskirų tekstyno imčių sakinių ilgio grupių pasiskirstymo kiekybinė analizė leidžia nustatyti prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo stiliaus vidutinį sakinių ilgį, aptarti stilių sandūros reiškinius, stilių normos kitimo polinkius, šiuolaikinės spaudos kalbos ypatybes ir tendencijas. Dviejų kalbų tekstyno imčių tyrimas rodo dažniausių sakinių ilgio grupių vartojimo skirtumus, priklausančius nuo kalbos pobūdžio ir vidinės funkcinių stilių diferenciacijos.
