Mokslas: Lietuvos Ateitis (May 2024)
Programming burial landscapes: an analysis of landscape regulations in Lithuania and their potential outcomes
Abstract
This study explores the regulatory frameworks and landscape designs of burial grounds in Lithuania, focusing on the legal documents and municipal regulations governing cemetery maintenance and development. Analysis reveals a dichotomy between the Law of Burial of Human Remains and the Law of Greenery, with the former emphasizing burial practices and memorial protection while the latter prioritizes ecological considerations and biodiversity in the green areas. Municipal regulations vary in their approach to tree planting and maintenance, with some prohibiting certain species or arbitrary planting. The absence of specific guidelines for designers and administrators grants them flexibility in shaping burial landscapes, leading to diverse approaches across municipalities. Case studies of recently expanded Nemajūnai, Ginkūnai, Daušiškės, and Ivoniškės graveyards illustrate different approaches to tree preservation and landscape design. The findings suggest a need for greater integration of ecological concerns in cemetery planning and maintenance practices. Article in English. Laidojimo kraštovaizdžių programavimas: kraštovaizdžio įstatymų Lietuvoje analizė ir jų potenciali įtaka kapinių erdviniam formavimui Santrauka Šiame tyrime nagrinėjama Lietuvos kapinių reglamentavimo bazė ir kraštovaizdžio projektai, daugiausia dėmesio skiriant teisiniams dokumentams ir savivaldybių reglamentams, apibrėžiantiems laidojimo kraštovaizdžių priežiūrą ir plėtrą. Analizė atskleidžia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir Želdynų įstatymo dichotomiją: pirmasis akcentuoja laidojimo praktiką ir memorialinę apsaugą, o antrasis pirmenybę teikia ekologiniams tikslams ir želdynų biologinei įvairovei. Savivaldybių teisės aktai skiriasi požiūriu į medžių sodinimą ir priežiūrą kapinėse – kai kuriais atvejais draudžiamos tam tikros rūšys arba savavališkas sodinimas. Konkrečių gairių nebuvimas projektuotojams ir administratoriams suteikia lankstumo formuojant laidojimo kraštovaizdžius, o tai sudaro sąlygas skirtingiems erdvės sprendiniams įvairiose savivaldybėse užgimti. Neseniai išplėstų Nemajūnų, Ginkūnų, Daušiškių, Ivoniškių kapinių atvejo analizės iliustruoja vystytojų požiūrį į kraštovaizdžio dizainą ir medžių išsaugojimą. Išvados rodo, kad ekologiniai aspektai turėtų būti labiau integruoti į kapinių planavimo ir priežiūros praktiką. Reikšminiai žodžiai: kapinių priežiūra, savivaldybių reglamentai, įstatymai, kapinės, dizainas, įstatyminė bazė, žaliosios erdvės, ekologija.
Keywords
