POLITINĖS INSTITUCINĖS SĄLYGOS IR KOLEKTYVINIS SMURTAS

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas politinių institucinių sąlygų ir kolektyvinio smurto santykis, ieškant atsakymo į klausimą, kokie režimo bruožai yra palankūs (nepalankūs) kolektyviniam smurtui pasireikšti didesniu mastu. Remiantis Charleso Tilly teorija, išskiriami du problemos kontekste svarbiausi režimo bruožai (politinės institucinės sąlygos): demokratijos lygis ir režimo pajėgumai; iškeliamos trys empirinėje dalyje testuojamos hipotezės. Taikant kiekybinės grafinės analizės metodą atskleidžiama, kad demokratijos lygio ir kolektyvinio smurto pasireiškimo / laipsnio ryšio nėra. Tačiau galima rasti kolektyvinio smurto ir režimo pajėgumų sąsajų: mažėjant režimo pajėgumams, išauga tikimybė didesniam kolektyvinio smurto laipsniui. Empirinė analizė taip pat parodo, kad geriausiai kolektyvinio smurto pasireiškimą slopina (neleidžia pakilti į aukštą lygį) didelių pajėgumų nedemokratiniai, o didžiausiu jo laipsniu pasižymi mažų pajėgumų nedemokratiniai režimai.