Respectus Philologicus (Jul 2018)
EZOTERIKA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ PROZOJE
Abstract
Straipsnyje aptariamas šiuolaikinių lietuvių prozininkų požiūris į ezoteriką. Analizuojamas Donaldo Kajoko romanas Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys (2003) ir Jurgos Ivanauskaitės romanas Placebas (2012). Išskiriami būdingiausi ezoteriniai bruožai, nurodoma kiekvieno autoriaus prieiga prie ezoterikos paslapčių. Straipsnyje ezoterika suprantama kaip sietina su vidinėmis žmogaus jausenomis, bet nesiribojanti su okultizmu ir parapsichologija, pvz., alchemija, kabala, būrimu kortomis, kt. Ezoterikos samprata jungtina su straipsnyje aktualizuojama idėja, kad žmogus, turintis ribotus pojūčius, negali pažinti tikrovės, tačiau neatmetama mintis, kad tuos pojūčius galima įgyti. Tai padėtų atskleisti aukštesniuosius, antjutiminius pasaulius ir pažvelgti į asmens santykį su daugybiniais tapatybės pavidalais. Šių pasaulių pažinimas atveria galimybę pažinti asmens (mikrokosmo) ir Visatos (makrokosmo) branduolį, atrasti santykį tarp asmens tapatumo ir Visatos esmės. Tai skaitytojui leidžia suvokti neišvengiamą savo ir Kitų būčių susisluoksniavimą.
Keywords
