Knygotyra (Jun 2017)
LEONAS PANAVAS (1942–2011): ASMENYBĖ, KNYGOS KULTŪRA IR KNYGRIŠYSTĖ
Abstract
Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Siekdamas kultūros tikslų, jis tapo savamoksliu knygrišiu ir knygos kultūros adeptu, artimu bibliofilui. Motyvaciją teikė sudėtinga šeimos ir asmens socialinė patirtis. Jo knygos kultūra buvo keliakryptė. Joje dominavo asmeninės bibliotekos kūryba, pagarba knygai ir jos tausojimas, pomėgis skaityti, bibliofilija. Nors Panavui stigo aukštesnio išsilavinimo, tačiau jo asmeninė knygos kultūra pranoko ne tik metalo darbininko, bet ir kai kurių išsilavinusių humanitarų lygį. Studijoje teigiama, kad svarbiausias kūrybinės veiklos motyvas buvo knygrišystė. Knygrišystės profesionalumo siekta pirmtakų imitacijos ir saviugdos būdu. Ji kompensavo jaunystėje įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo spragas. Tobulindamas knygrišystės gebėjimus, nuosekliai kūrė materialinius pagrindus, klientūrą, gerino įrišų techniką ir stilistiką, siekdamas pažangos naudojosi profesine literatūra ir profesionalų konsultacijomis. Jo sukaupta knygrišystės literatūra turinio požiūriu buvo vertinga ir įvairi. Šiame darbe L. Panavo knygos kultūros ir įrišų tyrimams panaudotas jo asmeninis daugiau kaip 150 profesionalių knygų įrišų palikimas ir asmeninė biblioteka, tačiau susidurta su dokumentinių šaltinių stygiumi. Nepaisant to, tyrimas leido nustatyti, kad L. Panavas gerai suvokė knygos kultūros reikalavimus ir formas, yra svarbus Lietuvos valstybingumo virsmo laikotarpio (1985–2010) lietuviškosios knygrišystės proceso dalyvis ir produktyvus meistras.
Keywords
