Psichologija (Jan 2016)
Reakcinė buržuazinės Lietuvos švietimo politika darbinio mokymo klausimu pradinėje mokykloje (1919 – 1940 m. mokymo programų analizė)
Abstract
Buržuazinės Lietuvos pradinių mokyklų mokymo programų darbinio mokymo klausimu analizė dar kartą patvirtino, kad buržuazija savo valdymo laikotarpiu nesirūpino darbiniu mokymu, o tik stengėsi ją panaudoti klasių nelygybės palaikymui. Nors buržuazinė valdžia visą savo valdžios aparatą ir nacionalistinę ideologiją nukreipė prieš marksistines – leninines darbinio mokymo idėjas, visaip jas persekiojo ir bandė iškreipti, jos išliko gyvos ir veikė mokyklą ir mokinius. Lietuvos komunistų partijos vadovaujamas revoliucinis judėjimas bei vieningos darbinės mokyklos TSRS patirtis skatino darbinio mokymo progresyvų judėjimą Lietuvoje. Šiuo pagrindu suformuluoti darbinio mokymo elementai – supažindinimas su darbo pasauliu, darbine žmonių veikla, elementarūs darbiniai įgūdžiai – pozityviai veikė mokymo procesą ir buvo pozityvus mokslinės pasaulėžiūros šaltinis buržuazinėje Lietuvoje. Tokiu būdu valdančiosios buržuazijos pastangos nuslopinti progresyvias darbino mokymo idėjas buvo bevaisės, o kai stiprėjo antifašistinis judėjimas ir Lietuvoje subrendo revoliucinė situacija, fašistiniai vadovai prarado pusiausvyrą ir, siekdami atitraukti progresyvių mokytojų dėmesį nuo tarybinės mokyklos ir mokslinės darbo ir mokymo sujungimo analizės, pradėjo karštligiškai keisti programas (1936, 1939, 1940 metais). Tai liudija apie buržuazijos pozicijų susilpnėjimą, darbininkų kovos už savo teises stiprėjimą, o tai privedė prie buržuazinės valdžios nuvertimo ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje, tad atsirado visos sąlygos diegti mokyklose mokslu grįstą darbinį ugdymą.
Keywords
