Ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo palyginimas

Abstract

Julius Treideris1, Rimantas Karalius1, Raimondas Širmenis2, Gražina Lukšaitė2, Vytautas Lastas2, Eugenijus Kosinskas1, Arnoldas Pranckietis2, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirrugijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Dauguma autorių savo tyrimuose nagrinėja kairiojo skilvelio funkcijos atsikūrimo ir ligonių išgyvenimo problemas po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos, tačiau mažai atsižvelgiama į ligonių gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo pagerėjimą. Tyrimo tikslas – Ištirti ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, kuriems sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos. Ligoniai ir metodai Atliktas klinikinis 40 ligonių, kuriems koronarografijos metu buvo aptiktas priekinės tarpskilvelinės šakos užsikimšimas ir kad sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, esant gyvybingam miokardui, stebėjimas. Ligoniai buvo suskirstyti į 3 grupes: analizuojamoje I grupėje buvo 13 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 3,97 metų, moterų ir vyrų santykis – 23,1 ir 76,9%. Šiems ligoniams buvo daryta aortos vainikinių arterijų jungčių operacija. Analizuojamoje II grupėje buvo 7 ligoniai, kurių amžiaus vidurkis 65,7 ± 2,06 metų, moterų ir vyrų santykis 28,6 ir 71,4%. Šiems ligoniams buvo atlikta perkutaninė transluminalinė vainikinių arterijų angioplastika. Analizuojamoje III grupėje buvo 20 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 4,11 metų, moterų ir vyrų santykis – 65 ir 35%. Šie ligoniai buvo gydyti konservatyviai. Ligoniams buvo atlikti tyrimai: pildyta Minesotos universiteto anketa „Gyvenimas sergant širdies nepakankamumu“, šešių minučių trukmės ėjimo testas, širdies echoskopija, veloergometrija, natriuretinio peptido tyrimas. Rezultatai Palyginus šias tris ligonių grupes matyti, kad I ir II grupės ligonių gyvenimo kokybė, echoskopiniai kairiojo skilvelio duomenys, fizinis pajėgumas po 24 savaičių yra geresni negu III grupės ligonių. Po 24 savaičių I ir II grupės ligoniai per 6 min. nuėjo atitinkamai 442,6 ± 1,68 ir 498,6 ± 1,58 metro, kas atitinka I funkcinę klasę pagal NYHA, o III grupės ligoniai nuėjo 375,6 ± 174 metrus – o tai atitinka II funkcinę klasę pagal NYHA. Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių kraujo plazmoje ryškiai sumažėjo natriuretinio peptido koncentracija – atitinkamai NT-proBNP 146,6 ± 3,2 ir 138,5 ± 3,13 pg/ml, palyginti su III grupės ligoniais, kurių NT-proBNP 298,6 ± 3,12 pg/ml (p 0,0062) ir nedaug padidėjo III grupės ligoniams (nuo 66 ± 4,8 iki 67 ± 5,1 mm) (p > 0,0056). Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių bendras atliktas veloergometrijos metu darbas buvo daug geresnis (atitinkamai 72,8 ± 5,2 ir 78,6 ± 4,9 kJ) negu III grupės ligonių 63,8 ± 8,2 kJ (p 0.0062) and slightly decreased in group 3 (from 66 ± 4.8 to 67 ± 5.1 mm) (p > 0.0056). The workload after 24 weeks on a veloergometer was markedly higher in groups 1 and 2 (72.8 ± 5.2 and 78.6 ± 4.9 kJ, respectively) in comparison with that of group 3 (63.8 ± 8.2 kJ) (p < 0.023). Conclusions The patients who underwent revascularization of stunned myocardium by means of coronary artery bypass grafting or percutaneous transluminar angioplasty, at late follow-up showed a better quality of life and physical condition in comparison with these of patients who were treated conservatively. The recovery of quality of life and physical conditions was faster in the group of patients after percutaneous transluminar coronary artery angioplasty. This phenomenon may be explained by the fact that coronary artery bypass grafting performed under cardiopulmonary bypass worsens the myocardium condition in the acute period. The remodelling of the left ventricle develops after revascularization of myocardial infarction. The dilation of the left ventricle undergoes the further development during the conservative treatment. Key words: heart failure, ischemic cardiomyopathy, quality of life