Komunikacinė pedagogų kompetencija kaip pedagoginio bendravimo prielaida

Abstract

Straipnyje, analizuojant šiuolaikinių mokslininkų darbus, mėginama paaiškinti pedagoginės komunikacijos esmę. Pedagoginis bendravimas mokslinėje literatūroje atsiskleidžia kaip sudėtingas ir daugiaprasmis reiškinys. Sutariama, jog bendravimas yra ne statiškas bet kintantis, todel vadinamas procesu. Kadangi pedagoginio bendravimo sėkmę lemia mokytojo pasirengimas ir bendravimo teorijos bei praktikos išmanymas, svarbu susiformuoti kuo aukštesnę komunikacinę (bendravimo) kompetenciją, kaip vieną iš pedagoginio meistriškumo išraiškos formų. Pateikiamas komunikacinės kompetencijos modelis, kuris paaiškina komunikacinių gebėjimų ryšius. Įvertinus komunikacinių gebėjimų svarbą komunikacinės kompetencijos formavimuisi bei jos įtaką pedagoginio bendravimo tobulinimui, galima daryti išvadą, jog bendravimo technikos įvaldymas, mokėjimas suvokti ir suprasti bendravimo partnerius, kryptingas naudojimasis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikacijos priemonėmis įgalintų mokytojus ne tik tobuliau perteikti dalykines žinias, bet ir gerinti santykius su mokiniais, padėtų kelti jų savivoką bei savivertę.

Keywords

• mokytojas
• pedagoginis meistriškumas
• pedagoginis bendravimas
• komunikacinė kompetencija
• bendravimo gebėjimai