TAPATUMO BŪVIŲ IR SOCIALINĖS ADAPTACIJOS MOKYKLOJE RODIKLIŲ RYŠYS

Abstract

XX amžiaus pabaigoje tapatumo problematika socialinių mokslų literatūroje labai plačiai nagrinėjama. Užtenka pažvelgti į psichologijos literatūros šaltinių duomenų bazes PsychLit arba PsychInfo, kad įsitikintume, jog labai nedaugelis sąvokų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio psichologijos literatūroje pasitaiko dažniau nei sąvoka identity. Tai nestebina - vis greitėjantys pokyčiai, vis mažėjantis pasaulis nepaliaujamai aštrina pagrindinį identiteto klausimą - "Kas aš esu?" Iš lietuvių psichologų pirmasis šią problematiką ėmė nagrinėti ilgus metus JAV dirbęs ir gyvenęs Pikūnas (1990, 1994; Pikūnas ir Palujanskienė, 2000), tačiau pastaraisiais metais pasirodė ir daugiau darbų šia tema (Antinienė, 1999; Vaičiulienė, 1999a, 1999b). Lietuviai psichologai, atlikdami tapatumo problematikos tyrinėjimus, remiasi Eriko Eriksono (1968) teorija ir James Marcia (1967, 1966, 1980; Marcia, Waterman, Matteson, Archer ir Orlofsky, 1993) sukurta ego identiteto būvių paradigma. RELATION SHIPS AMONG IDENTITY STATUSES AND SOCIAL ADAPTATION AT SCHOOL INDICES Visvaldas Lekauskas Summary Research report on relationship between ego identity and aspects of social functioning at school is presented. Subjects were 110 Lithuanian 12-th graders, 46 male and 64 female. For the assessment of identity status the Extended Objective Measure of Ego Identity Status, final revision (EOMEIS-2) developed by Adams, Bennion, and Huh (1989) was translated into Lithuanian language. Self-report Subjective Social Well-Being Scale and Problem Behavior Scale completed by teachers, as well as popularity in class, served as functioning in school indices and also as a criteria for predictive validation of the EOMEIS-2. EOMEIS showed satisfactory reliability and construct and criterion validity. Ideological moratoriums were more popular than ideological achievers. Interpersonally committed statuses had better subjective social adaptation than interpersonally non-committed statuses. Interpersonal diffusions and foreclosures displayed less problem behaviors than interpersonal moratoriums and achievers.