Problemos (Sep 2014)
Materializmas kaip metodologinis principas
Abstract
Straipsnyje parodoma, jog materializmas, kaip konkreti tikrovės koncepcija, atlieka bendrojo metodologinio mokslų principo vaidmenį ir reikalauja taikyti mokslo turinio gretinimo su tikrove kriterijų kaip mokslo pažangos sąlygą. Šio principo šiuolaikinis dialektinis etapas susijęs su papildomu reikalavimu moksliniuose tyrimuose taikyti vystymosi požiūrį. Analizuojami materijos ir jos judėjimo sąvokų turinio istoriniai pokyčiai. Teigiama, kad materijos sąvoka atlieka metodologinį vaidmenį kaip tam tikra pasaulio vienumo išraiška. Metodologine prasme gamtos daiktų materialumas reiškia tik tai, kad jie priklauso juntamajam pasauliui kaip vienintelei tikrovei. Materijos sąvoka išreiškiamas pasaulio vienumas sudaro metodologinį pagrindą moksliniam jo daiktinės tikrovės aiškinimui. Tos įvairovės susidarymo aspektas materialistinėje filosofijoje išreiškiamas materijos judėjimo sąvoka. Senovės materialistinė filosofija daiktinės įvairovės pagrindu laikė tikrovėje vykstančius kitimo procesus ir bandė aiškinti šių procesų prigimtį. Mechanistinio materializmo požiūriu, tikrovės daiktai yra įvairaus sudėtingumo mechanizmai, kurių pagrindiniai elementai yra nekintamos dalelytės, apibūdinamos vien mechaninėmis savybėmis.
Keywords
