Problemos (Jan 2003)
TRANSCENDENTALINIS EMPIRIZMAS: TARP HUSSERLIO IR DERRIDA
Abstract
Fenomenologijos, kaip transcendentalinio empirizmo, samprata sudaro prielaidas keisti filosofijos paradigmą, t. y. suponuoja posūkį nuo hermeneutikos link pragmatikos. Šiuo aspektu interpretuota empiriškumo ir transcendentalumo bendrabūviška sąveika, kurstanti energinę įtampą prigimties oksimoroniško apvaisinimo lauke, vertinama kaip naujas metodas, pagal homologinės empatijos principą daugeliu atžvilgiu suartinantis modifikuotą huserliškąjį fenomenologinį metodą su Derrida prigimtinės kontaminacijos bei prigimties pirminio bipoliarinio apvaisinimo (skirtumo infekavimo prigimtyje) metodu. Prigimties apvaisinimą plėtojanti bendruomeninė praktika suponuoja staigaus prigimties proveržio galimybę, kuri dėl skirtumo infekavimo prigimtyje visuomet nukeliama į ateitį. Husserlio ir Derrida koncepcijas sieja bendra pamatinė kritinė laikysena atsiribojimo nuo dualizmo, monizmo, taip pat dialektikos ir hermeneutikos atžvilgiu. Trumpai tariant, transcendentalinis empirizmas implikuoja oksimoronišką, prigimtine energine galia grindžiamos ir bendrabūviškai bei abipusiškai prigimties plėtotę paremiančios sąveikos bendros dinamikos atskleidimo metodą, kurio pagrindą sudaro pirmapradė, niekuomet nepašalinama įtampa, būdinga pačiai supainiotai prigimties "įprigimtinimo / išprigimtinimo" raidai, kurioje santykis tarp šių dviejų reiškinio savybių visuomet išlieka disimetriškas. Prasminiai žodžiai: transcendentalinis empirizmas, prigimties komplikacija ir kontaminacija, žmogaus kūnas ir jo būties intersubjektyvumas, oksimoroniškas prigimties apvaisinimas, bendrabūviškas priešpriešinę įtampą generuojantis laukas. TRANSCENDENTAL EMPIRISM: BETWEEN HUSSERL AND DERRIDA Natalie Depraz Summary The article demonstrates that the conception of phenomenology as transcendental empiricism transforms the philosopical paradigm leading from the hermeneutics to pragmatics. From this standpoint, the method of cooperation between the empiricity and transcendentality in the constitution of the primordiality equates Husserlian method to the Derrida's method of primordial contamination. Husserl and Derrida are in the same field of the shored critical choices; they both reject dualism, monism, dialectics, and hermeneutics. In short, transcendental empiricism implies an oxymoronic, codynamic method that is legimated by the primordial tension which is characteristic for the very development of the primordializing of primordiality. Keywords: transcendental empiricism, contamination and complication of primordiality, intersubjective reduction.