Žmogiškosios kūrybos esminės sąlygos

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami metodologiniai klausimai, susiję su žmogiškosios kūrybos esminėmis sąlygomis. Mąstymo istorijoje šios sąlygos pirmą kartą atskleistos marksizmo-leninizmo klasikų veikaluose. Žmogiškoji kūrybinė veikla yra galima tik esant laisvei nuo fizinių poreikių. Šią laisvę įgalina dvi sąlygos: įveiktas ribotas žmonių santykiavimas su gamta – gamtos įvaldymas, viešpatavimas gamtai; įveiktas ribotas žmonių tarpusavio santykiavimas, kuris sutampa su prekinių-piniginių santykių panaikinimu, žmogaus viešpatavimu sau, laisve visuomeninės būties atžvilgiu, savo būties racionaliu tvarkymu, savęs paties pažinimu, supratimu. Gamtos įveikimas yra tik būtina sąlyga, kad žmogus galėtų viešpatauti ir sau pačiam. Minėtų aplinkybių (gamtos ir visuomenės) sužmoginimas rodo, kad kiekvienas visuomenės narys gali veikti laisvai, nepriklausomai nuo betarpiško fizinio poreikio, t. y. veikti žmogiškai, kūrybiškai.

Keywords

• Kūryba
• laisvė
• gamta
• visuomenė
• žmogus