Mokesčių sistemos poveikis verslui ir jo vertinimo tendencijos

Abstract

Centrinė ir vietinė valdžia, kad galėtų valdyti ir administruoti, atlikti joms keliamas funkcijas (pareigas), tradiciškai parodyti reikiamą rūpinimąsi skurstančiais ir socialiai remtinais gyventojais ir suteikti jiems paramą, kuo ilgiau išsilaikyti “viešpatavimo olimpe”, apmokestina žmones ir verslo įmones įvairiomis piniginėmis prievolėmis, t. y. valstybiniais ir vietiniais mokesčiais. Šiuo požiūriu netgi teigiama, kad pagrindinis valstybėje vykdomos mokesčių politikos tikslas - panaikinti nedarbą ir infliaciją, daryti teigiamą poveikį visuminei paklausai. Todėl mokesčiai buvo ir bus, nes atsirado susikūrus valstybei ir bus, kol galios valstybė. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje mokesčių sistema formavosi kartu vykstant ir kitoms reformoms: keitėsi nuosavybės formos, kainodara, bankų sistema, pinigų ir kredito strategija ir pan. Kiekvieną žingsnį kuriant ir tobulinant nacionalinę mokesčių sistemą daugiausia lėmė sprendimai kitose srityse: bendra ekonominė padėtis, infliacijos lygis, valstybės pinigų ir kredito politika, privataus verslo sektoriaus ir valstybės kontroliuojamos ūkinės komercinės veiklos santykis bei sąveika. Mokesčiai atitinkamai veikia ekonominį funkcionavimą. Šis poveikis gali kisti priklausomai nuo mokesčių rūšies. Antra vertus, svarbu, iš ko ir kokio dydžio mokesčiai imami. Kuo didesni mokesčiai, tuo daugiau nepatogumų ir rūpesčių sukeliama žmonėms (jų vartojimas sumažėja ta dalimi, kokią jie sumoka sumą mokesčių pavidalu į valstybės iždą), padaroma žalos verslo įmonėms, kartu - šalies ekonomikai. Padidinus mokesčius, dažnai efektas priešingas - mokestinės įmokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus sumažėja, nes mokesčių mokėtojai ima piktnaudžiauti įstatymais ir yra linkę verstis nelegalia gamybine ar komercine veikla. Reikėtų pažymėti, kad dauguma Lietuvoje dirbančių verslininkų aiškiai supranta, jog mokesčiai - legalios ūkinės ir komercinės veiklos stabilumo ir saugumo pamatas. Ir nors jie sąmoningai moka savo uždirbtų pajamų (pelno) dalį valstybei, tačiau negali logiškai pateisinti kol kas pas mus įsivyravusios situacijos, kodėl visokios diskusijos apie mokesčių panaudojimo efektyvumą ir bendros apmokestinimo naštos didėjimą dažnai laikomos “eretiškomis”, valdžios funkcionierių bandomos įvardyti netgi vengimu mokėti mokesčius ir pan.