Archaeologia Lituana (Jan 2013)

Baitų kapinyno 37 kapas – inspiracija grįžti prie vakarų baltų arealų ryšių vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu klausimo

  • Rasa Banytė-Rowell

DOI
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2635
Journal volume & issue
Vol. 14

Abstract

Read online

Baitų kapinynas (Klaipėdos r.) priklauso Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais arealui. 1997 m. atideng­tas Baitų kapinyno 37 kapas priklauso centrinei kapinyno kapų grupei, datuojamai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio viduriu. Šio straipsnio tikslas yra išsamiai paskelbti 37 kapo medžiagą, analizuojant ją vakarų baltų tarpusavio ry­ šių, kuriuos atspindi kitas Baitų kapinyno radinys – žiedas iš 31 kapo – plotmėje. 37 kapo vidurinę dalį suardė, grei­čiausiai, XIX a. pabaigoje iškastas bulviarūsis. Tikėtina, kad akmenys, dengę kapą, taip pat buvo iš dalies nuardyti stumdant kapinyno paviršių Baičių kolūkio fermų funkcio­navimo laikais, nes kapo radiniai buvo aptikti labai negiliai (0,20–0,36 m gylyje) (1, 2 pav.). Pagal radinių išsidėstymą ir žandikaulio su pavieniu dantimi padėtį galima teigti, kad kapo mirusioji buvo orientuota galva į PR pusę. Duobės pie­trytiniame, bulviarūsio nesuardytame areale rastos pasklidu­sios cilindrinės ir plokštinės įvijėlės, kurios vertintinos kaip audinio puošybos elementai (3a:1–3 pav.). Tarp jų rastas nedidelis klaipėdietiško pogrupio įvijinės apyrankės fra­gmentas (3a:6 pav.), sulaužytas uždaras žiedas (3a:7 pav.). Galima daryti prielaidą, kad įkartuotos vielos fragmentai (3a:4, 5 pav.) galėjo priklausyti rozetiniams smeigtukams su tutuliu, kurie išimti, iškasus XIX a. pabaigoje bulviarūsio duobę. Joje rastas deformuotos žalvarinės vielos gabaliu­kas, žalvarinės grandinėlės dalis, fajansinė pypkė (4 pav.). Pietrytiniame-rytiniame duobės kampe buvos medienos su tošies žymėmis liekanos (dėžutė?). Virš jos rastas žalvariu puoštų odinių juostelių junginio su sąsagomis papuošalas (3a:8–10 pav.), geležinis smeigtas (3b:3 pav.), vienas mė­lyno stiklo ir keturi gintariniai karoliai (3b:4–8), sidabrinė įvijėlė (3b:2 pav.) ir trys žalvarinės įvijėlės. Greta medienos su radiniais plotelio, prie pat duobės krašto, buvo atkastas molinis lipdytas puodelis (3b:9; 6 pav.). 4 cm į Š nuo me­dienos su radiniais liekanų, ant panašios organinės medžia­gos likučių gulėjo apskritas kabutis (3b:1 pav.). Pagal kūno orientavimo tradiciją pietų link ir radinių pobūdį 37 kapas skirtinas moteriškosios lyties mirusiajai, palaidotai C1b–C2 periode. Odinių juostelių junginys su sąsagomis, klaipėdie­tiško tipo įvijinės apyrankės fragmentas, smulkios audinio puošybos detalės, geležinis smeigtas, tošinė dėžutė rodo lokalinę mirusiosios aprangos ir papildomų įkapių dėjimo tradiciją. Apskritas kabutis su prilituota puošybine presuota plokštele – tikėtina, yra germaniškųjų kabučių-kapsulių, ku­rių įvairios formos buvo sukurtos vakarų baltų areale – nuo Mozūrijos regiono iki Lietuvos pajūrio, imitacija (5 pav.). Molinis lipdytas puodelis iš Baitų 37 kapo savo forma ir ornamentika yra labai artimas Dollkeimo tipo keramikai va­karų baltų Dollkeimo-Kovrovo kultūros areale. Kitas svar­bus Baitų kapinyno radinys – sidabrinis „gyvatgalvis“ žie­das iš 31 kapo – taip pat liudija apie vidinius ryšius vakarų baltų srityse vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Šie žiedai (sidabriniai ir žalvariniai) paplitę nuo Mozūrijos ežeryno ir Sembos pusiasalio iki Lietuvos pajūrio ir Nemuno žemupio (7 pav.). Kapų kompleksų analizė rodo, kad gyvatgalviai žiedai Dollkeimo-Kovrovo srityje pasirodo C1a periodo pa­baigoje, o išplinta C1b–C2 periode. Būtent tuo pačiu laiko­tarpiu Semboje kapuose atsiranda ir Dollkeimo tipo puode­lių. Panašūs puodeliai Vakarų Lietuvoje laidojimo ritualuo­se galėjo būti naudoti kaip vietinio mažų keramikos indelių dėjimo į kapus papročio ir atėjusio iš Sembos regiono pa­pročio susiliejimo padarinys. Baitų 37 kapo radiniai, kaip ir gyvatgalvis Baitų 31 kapo žiedas, žymi bendrų vakarų baltų dirbinių / simbolių mainus, kurie platesniame kontekste kai kuriais atvejais yra ir viso Baltijos jūros regiono ar Vidu­rio Europos Barbaricumo komunikacinio tinklo dalis. Šiuo atveju galima kalbėti ne vien apie kultūrinius bendrumus ir skirtumus, galbūt visai nesusijusius su etnine tapatybe, bet ir apie įvairiausių bendruomenių elito saviraiškos panašumus. ... Baitai Cemetery Grave 37 – an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt Areas in Late Roman Period Rasa Banytė-Rowell ...