Lietuva ir Europos Sąjunga: mokesčių harmonizavimas

Abstract

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pertvarkyta mokesčių sistema - biudžetas, jo sandara, mokesčiai, ūkio subjektų finansai. Mokesčių sistema formavosi kartu vykstant ir kitoms reformoms: keitėsi nuosavybės formos, kainodara, bankų sistema, pinigų-kredito strategija ir pan. Kiekvieną žingsnį kuriant ir tobulinant nacionalinę mokesčių sistemą daugiausia lėmė sprendimai kitose srityse: bendra ekonominė padėtis; infliacijos lygis; valstybės pinigų-kredito politika; privataus sektoriaus ir valstybės kontroliuojamos gamybos santykis bei tarpusavio sąveika. Nuo 2000 metų vis labiau plėtojantis bendriems eurointegraciniams procesams, Lietuvai iškilo svarbūs uždaviniai radikaliai reformuoti mokesčių sistemą, derinant jos socialinius ir ekonominius padarinius su apmokestinimo ES praktika bei čia vyraujančiomis mokesčių teisinėmis nuostatomis. Lietuvos mokesčių teisės aktai turi atitikti Europos Sąjungos teisę ir direktyvas apmokestinimo klausimais, tai numatyta Lietuvos Respublikos derybinėje su ES pozicijoje “Mokesčiai” (10 derybinis skyrius). Įgyvendinus mūsų krašte adekvačias Europos Sąjungoje vykdomos mokesčių politikos priemones, gerės privataus ir viešojo verslo plėtotės, gyventojų materialinių, buitinių ir kultūrinių poreikių tenkinimo sąlygos. Todėl sprendžiamosioms valstybės centrinės ir vietinės valdžių institucijoms prisieis dėti daugiau pastangų mažinti bendrą mokesčių naštą, sudaryti veiksmingą mokestinių pajamų perskirstymo per valstybės ir savivaldybių biudžetus mechanizmą, iš esmės peržiūrėti įšimčių tam tikroms verslo organizacinėms formoms arba pelno (pajamų) rūšims taikymą. Tada turėtų formuotis tolydi apmokestinimo aplinka ir visapusiškiau atsiskleistų realios galimybės derinti ir vienodinti Lietuvos mokesčius su kitų Europos šalių mokesčiais. Tyrimo objektas - Lietuvos Respublikos mokesčių sistema ir jos derinimo ir vienodinimo kryptys. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kokią įtaką eurointegracinės politikos ir tarptautinių normų reikalavimai turi mokesčių Lietuvoje derinimo ir vienodinimo su ES galiojančiomis apmokestinimo nuostatomis, kokių tai sukelia biudžetinių pajamų akumuliavimo padarinių. Siekdamas šio tikslo autorius rėmėsi W. Hussey, A. Williams, A. Butkevičiaus, E. Buškevičiūtės, I. Čepienės, A. Damulienės, H. Gabarto, V. Gronsko, V. Meidūno, G. M. Pajuodienės, V. Pukelienės, P. Puzinausko, J. Listavičiaus, A. Junevičiaus, V. Navicko, V. Vengrausko ir kitų autorių (nagrinėjusių mokesčių vienodinimo ir Lietuvos mokesčių sistemos reformų vyksmo padarinių poveikio biudžetinių pajamų kaupimui, verslo plėtotei probleminius klausimus) teiginiais bei teoriniais ir taikomojo pobūdžio apibendrinimais. Tyrimo metodai - norminių dokumentų, literatūros, ūkinės praktikos ir statistikos duomenų struktūrinė funkcinė analizė, tiriamų klausimų nagrinėjimas sisteminiu požiūriu, išvadų formulavimas, mokesčių harmonizavimo tobulinimo prielaidų pagrindimas.