Creativity Studies (Jun 2009)
Belarus: A borderland civilization or civilization outskirts? Sociological reflection
Abstract
The concept of civilizations plays an important role in the current scientific literature. Some authors select a particular number of civilizations. For other authors it is an open question how many civilizations exist: the answer depends on the criteria applied. The paper discusses the concept of the borderland civilization that relates to the countries (space) and people (cultural communities living in this space), situated “between” the two “key cultural groupings” (in Samuel Huntington's sense) and inevitably combines some features from both of them. The author argues that, firstly, the population on today's Polish‐Lithuanian‐Belarusian border constitutes a particular borderland civilization where the local identity dominates over national or ethnic identities. Although other identities might be in use here, the population of this borderland region primarily considers itself as “local” where multi‐ethnic, multi‐cultural and multi‐religious communities have existed for centuries. Secondly, the current Belarus itself can be viewed as a case of a borderland subcivilization: throughout its history it has been constantly influenced by Latin (Western) and Byzantine (Eastern) civilizations that resulted in Belarusian cultural pluralism, high level of religious and ethnic tolerance, and local self‐identification of the population. Therefore, there is no “choice” for Belarus to belong to one “pure” civilization: it is destined to exist in the borderland. From this approach, current Belarus is not “civilization outskirts”: it is a sub‐civilization with all the attributes such as culture, values, ideas of history, and supra‐national socio‐cultural community of people. Baltarusija – paribio civilizacija ar civilizacijos pakraščiai? Sociologinė refleksija Santrauka Civilizacijų samprata atlieka svarbų vaidmenį dabartinėje mokslinėje literatūroje. Vieni autoriai teigia esant tam tikrą civilizacijų skaičių. Kitiems autoriams lieka atviras klausimas – kiek yra civilizacijų. Atsakymas priklauso nuo taikomo kriterijaus. Straipsnyje apmąstoma paribio civilizacijos samprata, kuri yra susijusi tiek su šalimis (erdve), tiek su žmonėmis (kultūrinėmis bendruomenėmis, gyvenančiomis toje erdvėje), įsikūrusiais tarp dviejų pagrindinių kultūrinių grupių (remiantis Samuelio Huntingtono požiūriu), kurios neišvengiamai derina abiejų bruožus. Straipsnio autorė įrodinėja, kad, pirma, nūdienė lenkų, lietuvių ir baltarusių paribio populiacija kuria ypatingą paribio civilizaciją, kurios sąlygomis vietinis tapatumas („mes čionykščiai“) dominuoja tautinio arba etninio tapatumų atžvilgiu. Nors čia gali koegzistuoti ir kiti tapatumai, tačiau ši paribio populiacija iš esmės save suvokia kaip „vietinę“, kurioje šimtmečiais egzistavo daugiaetninės, daugiakultūrės ir daugiareligės bendruomenės. Antra, pasak autorės, dabartinė Baltarusija gali būti vertinama kaip paribio subcivilizacijos atvejis. Jos istorijai daug įtakos turėjo lotyniškoji (Vakarų) ir bizantiškoji (Rytų) civilizacijos, o tai lėmė baltarusių kultūrinį pliuralizmą, didelę religinę ir etninę toleranciją bei vietinės populiacijos tapatumo formavimąsi. Todėl Baltarusija neturi alternatyvos priklausyti vienai „grynai“ civilizacijai – jai lemta egzistuoti paribyje. Iš šio požiūrio išplaukia, kad dabartinė Baltarusija nėra „civilizacijos pakraščiai“. Ji yra subcivilizacija su visomis jai būdingomis savybėmis, tokiomis kaip kultūra, vertybės, istorijos idėjos, ir viršnacionaline sociokultūrine žmonių bendruomene. Reikšminiai žodžiai: Baltarusija, paribio civilizacija, civilizacijos pakraščiai, tautinis tapatumas. First Published Online: 14 Oct 2010
Keywords
