Lietuvos socialinės įtraukties politika: kodėl ji būtent tokia?

Abstract

Straipsnyje siekiama galima atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos socialinės įtraukties politikos profilis yra būtent toks, koks jis yra. Kritiškai aptariamas socialinės įtraukties politikos konvergenciją turėjęs ir vis dar turintis skatinti atviro koordinavimo metodas bei naujas Europos Sąjungos politikų ir biurokratų rengiamas instrumentas Europos socialinių teisių piliorius (European Pillar for Social Rights). Apibūdinant socialinės įtraukties politikos profilį ir iliustruojant jį konkrečiais socialinės politikos pavyzdžiais, formuluojama socialinės politikos konvergencijos ir divergencijos dichotomija. Ieškant paaiškinimo, kodėl socialinės įtraukties politika, užuot konvergavusi, diverguoja, pasitelkiamos priklausomybės nuo tako teorija, kuri pabrėžia transakcinius institucinių konsteliacijų kaitos kaštus, ir socialinio žinojimo tipologijos teorija, kuri suteikia įrankių aiškintis, kaip institucinės konsteliacijos įsitvirtina skirtingose socialinio žinojimo struktūrose. Straipsnyje aptariami Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys, kurie galėtų būti priskiriami ekspertų ir gerai informuotų piliečių socialinio žinojimo tipams. Lietuvos socialinės įtraukties politikos ekspertai ir šioje srityje dirbantys specialistai, kurie atitinka gerai informuoto piliečio apibrėžimą, yra linkę sureikšminti griežtas taupymo priemones ir socialinės kontrolės didinimą.