Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai

Abstract

Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta. Ligoniai ir metodai Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai. Rezultatai 89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių. Išvados SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį. Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined. Methods The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG. Results 93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5. Conclusions Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory. Key words: radial artery graft, coronary artery bypass grafting