KĄ SUTIKTUME PRAVĖRĘ BAJORO SODYBOS VARTUS? TARNAI IR ŠEIMYNYKŠČIAI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS BAJORŲ NAMŲ ŪKYJE XVI AMŽIUJE IR XVII AMŽIAUS PIRMOJE PUSĖJE

Abstract

Įvadas Ką sutiktume įėję į XVI a. ir XVII a. pirmos pusės bajoro sodybą? Kokia buvo bajoro šeimos artimiausia socialinė aplinka? Kur ir ką toje sodyboje veikė tarnai ir šeimynykščiai? Atsakymų į šiuos klausimus paieška Lietuvos istoriografijoje yra inovatyvus bandymas atkurti erdvinį bajoro namų ūkio vaizdinį, leidžiantį pamatyti konkrečioje bajoro sodybos vietoje veikiančius asmenis. Tokio tyrimo įkvėpėja – Vakarų Europos literatūra, kurioje namų ūkis analizuojamas kaip socialinės ir materialinės kultūros istorijos problema. Tiesa, mokslininkai namų ūkio tarnų problematiką tiria ir kaip socialinės namų ūkio struktūros dalį, pagrindinį dėmesį skirdami demografiniams klausimams.Lenkijoje tokių tyrimų aktualumo pavyzdžiai gali būti A. Karpińskio, C. Kuklo, M. Kopczyńskio studijos, skirtos daugiausia „namų tarnų“ miestuose analizei.