F. Nietzsche's perspektyvizmo koncepcija ir tiesos problema

Abstract

Straipsnio tikslas – kritiškai aptarti radikaliai skeptišką F. Nietzsche‘s požiūrį į galimybę adekvačiai pažinti pasaulį. Straipsnio pirmojoje dalyje pristatoma F. Nietzsche‘s perspektyvizmo koncepcija, kurią išryškina jo negatyvus požiūris į aristoteliškąją formaliąją logiką, racionalų mąstymą ir kalbą. F. Nietzsche‘s perspektyvizmas teigia ne tik tai, kad pažinimas neadekvatus tikrovei, bet ir tai, kad jis nėra aproksimacinio pobūdžio procesas. Perspektyvizmas apibrėžiamas kaip požiūris, neigiantis, jog egzistuoja viena vienintelė teisinga perspektyva, ir numatantis perspektyvų įvairovę. Nagrinėjama tiesos problema. Tiesa nebūtinai žymi klaidos priešybę, o tik skirtingų klaidų padėtį viena kitos atžvilgiu. Keliamas klausimas, kaip paaiškinti F. Nietzsche‘s tvirtinimą, kad skirtingos interpretacijos varžosi ir kovoja tarp savęs, siekdamos įsitvirtinti. Antroje straipsnio dalyje naudojamasi darbine metafora ir siekiama atsakyti į iškeltą klausimą. Siekiama parodyti, kad F. Nietzsche‘s perspektyvizmo koncepcija grindžiama savita tiesos egzistavimo patirtimi, kuri yra nepasiekiama schematizuojančiai loginei pažintinei kontrolei.

Keywords

• Friedrichas Nietzsche
• tiesa
• perspektyvizmas
• pažinimas
• pasaulis