Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose (Jul 2023)

IKIMOKYKLINIO UGDYMO SPECIALISTŲ POREIKIS DARBO RINKOJE: PEDAGOGŲ PAIEŠKOS YPATUMAI KAUNO MIESTO UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ POŽIŪRIU

  • Algimantas Bagdonas,
  • Asta Jakimavičienė,
  • Lina Majauskienė

DOI
https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.588
Journal volume & issue
Vol. 1, no. 19
pp. 58 – 68

Abstract

Read online

Straipsnyje gilinamasi į ikimokyklinio ugdymo specialistų poreikio darbo rinkoje problematiką, remiantis atlikto tyrimo rezultatais atskleidžiami pedagogų paieškos ypatumai Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūriu. Problema – kokie ikimokyklinio ugdymo specialistų paieškos, kuri yra specialistų poreikio darbo rinkoje įvertinimo komponentas, ypatumai išryškėja ugdymo įstaigų vadovų požiūriu? Tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo specialistų paieškos ypatumus bei įsidarbinamumo tendencijas Kauno mieste. Metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu, aprašomoji statistika. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: didžioji dalis apklaustų darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų specialistų. Vadovų sprendimą priimti naują pedagogą lemia įvairūs, dažniausiai situaciniai motyvai. Kandidato įgytas aukštasis išsilavinimas vadovų nurodomas kaip vienas svarbiausių atrankos kriterijų, taip pat statistiškai reikšmingi yra šie atrankos veiksniai: kandidatas yra konkrečios aukštosios mokyklos absolventas; būdamas studentu atliko praktiką respondento vadovaujamoje įstaigoje; turi patirties kitose ugdymo įstaigose. Atsitiktinumas, jaunas kandidato amžius, studijų metu kandidato atliktas užsakomasis tyrimas nėra statistiškai reikšmingi atrankos kriterijai. Išanalizavus vadovų požiūrį į jų įdarbintų Kauno kolegijos absolventų kompetencijas ir kvalifikaciją, paaiškėjo, kad šių specialistų kvalifikacija atitinka darbo rinkos poreikius, o aukštųjų mokyklų absolventų profesinis pasirengimas vertinamas tik teigiamai. Analizuojant veiksnius, vadovų nuomone, labiausiai nulemiančius Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos absolventų įsidarbinimą, paaiškėjo, kad, atsirinkdami reikiamus darbuotojus darbdaviai didžiausią dėmesį skiria studijų praktikos metu įgyjamiems įgūdžiams ir bendrosioms bei dalykinėms kompetencijoms. Svarbiomis laikomos rekomendacijos iš aukštosios mokyklos (praktikos vietos) ir teorinės profesinės žinios, o darbo patirtis, įgyta iki studijų / studijų metu, baigtos aukštosios mokyklos vardas, pažintys (asmeniniai ir (arba) tėvų socialiniai ryšiai), atsitiktinumas ar regiono ekonominė situacija iš esmės nevaidina jokio statistiškai reikšmingo vaidmens. Tai rodo darbdavių pasitikėjimą aukštųjų mokyklų parengtais specialistais, aukštosiose mokyklose suteikiama kvalifikacija, kompetencijomis ir praktiniais įgūdžiais.

Keywords