Moralinė refleksija kaip asmenybės dorovinės kultūros elementas

Abstract

Straipsnyje analizuojama moralinė refleksija kaip svarbiausias asmenybės dorovinės kultūros elementas. Refleksija apibrėžiama kaip pokalbio su pačiu savimi procesas. Tai mąstymas, kurio metu reproduktyvios vaizduotės dėka galima girdėti patį save, tai kūrybinis, dialoginis mąstymas, siekiantis pagrįsti savo dorovinę poziciją. G.. Hegelis pabrėžė kultūrinį kuriamąjį refleksijos vaidmenį. Refleksija sukuria asmenybės dvasinio gyvenimo įtampą, kuri stimuliuoja dorovinį ir kultūrinį asmenybės vystymąsi. Tik per asmenybę praturtėja ir visuomenės kultūros dorovinis potencialas, todėl asmenybės dorovinės kultūros negalima laikyti tik auklėjimo ir asmenybės socializacijos rezultatu. Tai – dorovinio subrendimo, dorovinės išminties formavimosi ir dorovinio statuso įgijimo procesas. Kiekvienas samprotaujantis žmogus į pasaulį žiūri ypatingai, su principais, kurie stumia jį vertingų poelgių link. Etinė refleksija padeda suformuoti socialinių procesų ir elgesio vertinimo pasaulėžiūrinius principus.

Keywords

• Moralinė refleksija
• asmenybė
• dorovinė kultūra
• etinė pasaulėžiūra
• etika