Būties problema F. Suarezo "Metafizikos disputacijose" ir M. Smigleckio "Logikoje"

Abstract

Straipsnyje pateikiama F. Suarezo ir M. Smigleckio būties sampratų lyginamoji analizė. Teigiama, kad M. Smigleckio protu suvokiamos būties koncepcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo F. Suarezo. M. Smigleckis ontologizuoja loginį neprieštaringumo principą, paversdamas jį realiai galimos būties pagrindu. Jis pagilina kai kuriuos protu suvokiamos būties sampratos aspektus, pvz., išsamiau aptariama objektyvi egzistencija prote, negalimos būties susidarymas iš nesuderinamų dalykų ir kita. M. Smigleckio protu suvokiamos būties koncepcija remiasi visos scholastinės metafizikos patirtimi ir tiesiogiai susijusi su esmės ir egzistavimo bei aktualybės ir galimybės problemomis. M. Smigleckio vieta filosofijos istorijoje būtų tarp F. Suarezo ir Ch. Wolffo filosofinių sistemų, o bendrame XVII a. Europos filosofijos kontekste jo „Logika“ dalyvauja paplitusiuose tuo metu galimos ir protu suvokiamos būties svarstymuose. M. Smigleckio, kaip ir F. Suarezo, dėmesys sutelktas į žodžio ir būties santykį. Darydami įvairius skirstymus ir išryškindami vis naujas šio santykio subtilybes, scholastai sukūrė komplikuotą filosofinį darinį, nutolusį nuo socialinės ir gamtinės realybės ir dėl to pasmerktą naujųjų laikų filosofų.

Keywords

• Martynas Smigleckis
• Francisco Suarezas
• scholastinė filosofija
• Lietuvos filosofija
• būtis