Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greimą ir Toporovą

Abstract

Būdamas dviejų makrosemiotinių sistemų (natūra­liosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, teks­tas aprėpia tiek kalbines, tiek nekalbines reikšmes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi žymėtą pradžią ir pabaigą. Rusų ir prancūzų semiotikai analizuodami mies­to diskursą tiesia tiltą tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sudėtingas ir polisemiškas. Jo reikšmės efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultū­rinio signifikato koreliacijos. Atitrūkę nuo savo si­gnifikantų, signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalbančiu apie erdvę. Analizuodamas Vilniaus įkūri­mo mitą figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropietiško mito substratą. Vladimiras Toporo­vas pateikia išsamią Sankt Peterburgo, koks jis vaiz­duojamas rusų literatūroje, teksto analizę. Toporovas vaizduoja Sankt Peterburgą kaip heterogenišką teks­tą, turintį tam tikrą bendrą reikšmę. Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis į vieningą visumą. Analogiškai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekstą. Greimo ir Toporovo miesto teksto analizės pateikia du vienas kitą papildančius būdus integruoti tekst�� ir kultūrą: sintagmatinį ir paradi­gmatinį. Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antrąjį kelią, naudodamasis Levi-Strauso binarinėmis opozicijomis, renkasi To­porovas.

Keywords

• Algirdas Julien Greimas
• Vladimir Toporov
• la conception du texte urbain
• Sémiotique