Teisė (Jan 2009)

Konstitucinių nuostatų materialumo samprata aplinkos apsaugos kontekste

  • Egidijus Šileikis

DOI
https://doi.org/10.15388/Teise.2009.0.286
Journal volume & issue
Vol. 72

Abstract

Read online

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teisė, kurios raidą tradiciškai lemia įstatymų leidėjo teisėkūra ir jos pasikeitimų gausa, pastaraisiais metais įgavo oficialiais teisminiais argumentais išplėtotą konstitucinį tu­rinį. Jis turi fundamentalią išliekamąją vertę, t. y. nepriklauso nuo įstatymų leidėjo diskrecijos ir ją riboja. Tokio turinio konceptualaus suvokimo ir mokslinio ar teisminio aiškinimo pradas, taip pat fundamentali įstatyminio formalizavimo gairė – iš Konstitucijos 54 straipsnio (ir kitų su juo sistemiškai susijusių nuostatų) kylantys imperatyvai (reikalavimai, įgaliojimai, draudimai). Juos analizuojant, svarbu atsižvelgti, kad Kons­titucijos 54 straipsnio juridinė techninė konstrukcija neįprastai sudėtinga, tarsi sąmoningai nekonkreti, ku­pina „elastingų“ kategorijų ir jas sujungiančių materialinių nuostatų. Todėl pamatinių aplinkos apsaugos teisės aspektų tyrimas turi būti derinamas su bendruoju (universaliuoju) teisės normų materialumo anali­zavimu. Tokiu dvilypiu (tarpdalykiniu) požiūriu grindžiamas šis straipsnis. Die Entwicklung des litauischen Umweltschutzrechts wird traditionell durch Gesetzgeber bzw. einfache Gesetze massgebend geprägt. In den letzten Jahren wurde jedoch der Inhalt des Umweltschutzrechtes aufgrund der tiefgehenden verfassungsrechtlichen Argumenten und Auslegungen des litauischen Ver­fassungsgerichts enorm materiell-rechtlich bereichert. Die Judikatur des Verfassungsgerichts hängt keineswegs vom Ermessen des Gesetzgebers, entsprechende Gesetze zu ändern oder zu ergänzen, ab, d. h. besitz gewisses unbefristetes Wirkungsvermögen und entsprechende Bindekraft sowohl für die Ver­waltungsgerichtsbarkeit als auch für die Rechtswissenschaft. Dabei ist von der rechtswissenschaftlichen Bedeutung, dass Art. 54 litauischer Verfassung, also die Verfassungsbestimmung, welche die wichtigste Grundlage (beinahe Ausgangsposition) des Umweltschutzrechtes darstellt, sehr komplizierte Konstruk­tion hat. Inwieweit geht es dabei um eine materiell-rechtliche Bestimmung? Wie kommt das materielle Verständnis der Rechtsnormen in der neuen Rechtstheorie und unter den heutigen Verfassungsrechtlern Litauens zum Ausdruck? All dies wird im Folgenden interdisziplinär untersucht.