Zu Begriff und Methodik der kontrastiven Lexicologie. Apie gretinamosios leksikologijos sąvoką ir metodus

Abstract

Straipsnyje konstatuojama, kad jau daugiau nei 25 metus vokiškai kalbančių šalių mokslinėje literatūroje nėra išsamios studijos, skirtos gretinamosios leksikologijos problemoms ir ši disciplina iki šiol susiduria su daugeliu neatsakytų klausimų. Vieni jų – sąvoka ir praktikoje taikomi meto­dai. Todėl pirmoje straipsnio dalyje mokslinei diskusijai pateikiama „koliatyvinės“ leksikologijos sąvoka; antrojoje aptariami sinchroninių lyginamųjų tyrimų metodai. Konstatavus, kad aprašant lek­sines reikšmes svarbūs tiek prototipų, tiek komponentinės semantikos metodai, siūloma juos derinti tarpusavyje ir į gretinamuosius leksikologinius tyrimus įtraukti kolokacijų analizę bei remtis teksty­nais. Trečioje straipsnio dalyje aprašyta metodika iliustruojama leksinio lauko „Žemuma“ analize lietuvių ir vokiečių kalbose. Apibendrinant rezultatus aiškėja, kad pasiūlyta metodika yra galima ir naudinga tiek gretinamosios leksikologijos, tiek leksikografijos mokslui, tiek mokant(is) užsienio kalbų ir prieinama išvada, jog atlikus išsamius gretinamuosius semantinius tyrimus neįmanoma nustatyti šimtaprocentinių originalo kalbos leksemų atitikmenų vertimo kalboje, todėl patariama išsamiau diskutuoti dalinių atitikmenų klausimais.