Maurice Maeterlinck et le drame L’Anneau et la Femme de Vincas Mykolaitis-Putinas | Maurice’as Maeterlinck’as ir Vinco Mykolaičio-Putino drama Žiedas ir moteris

Abstract

Maurice’as Maeterlinck’as ir Vinco Mykolaičio-Putino drama Žiedas ir moteris Vytautas Bikulčius Santrauka Straipsnyje analizuojami bendri bruožai, kurie sieja Maeterlincko kūrybą ir Mykolaičio-Putino dramą Žiedas ir moteris. Pats lietuvių rašytojas pripažino, kad jo drama „yra meterlinkiškojo bei vaildiškojo simbolizmo atgarsis lietuvių literatūroje“. Maeterlincko teatrui būdinga vidinio veiksmo pirmenybė prieš išorinį veiksmą, laukimo ir tylos motyvai, beasmeniai personažai, lemtis, dažniausiai išsiskleidžianti kaip mirtis. Lygindami Maeterlincko kūrybą ir Mykolaičio -Putino dramą, remiamės komparatyvizmo metodu. Į pagalbą pasitelkiame Jakobsono mintį apie dominan­tę, kuri sutelkia visus kūrinio struktūros elementus. Penki bevardžiai dramos personažai veikia grei­čiau kaip funkcijos, kurios linksta universalumo link, šitaip irgi atskleisdami šios dramos ir simbolizmo postulatų ryšį. Mykolaičio-Putino dramos dominante galima laikyti Paslaptį, kuri susijusi ir su Dailininko žiedu, ir su jo tapomo portreto moterimi. Paslaptis sieja ir portrete nutapytą moterį su vienuole, kuri apsilanko pas dailininką. Taigi, Paslaptis dramoje atsisklei­džia dviem aspektais: kaip kūrybos ir kaip moters paslaptis. Paslaptį lydi ir laukimo motyvas, kuris taip pat būdingas Maeterlincko kūrybai. Paslaptį papildo ir Lemties motyvas, susijęs su žiedu, kuris įkūnija Dailininko ir Vienuolės san­tykių istoriją. Nemažas vaidmuo dramoje tenka ir sapnams, kurie supriešinti su tikrove, kuria idealųjį pasąmonės pasaulį. Taigi Mykolaičio-Putino drama Žiedas ir moteris artima Maeterlincko kūrybai savo Paslaptimi, kuri tampa dramos dominante ir ją lydin­čiais – laukimo, sapno, lemties – motyvais.