Krovinių vežimo geležinkelių ir jūrų transportu sąveikos probleminių aspektų vertinimas Lietuvoje

Abstract

Sparčiai vystantis globalizacijos procesams ir tarptautiniam bendradarbiavimui, ilgėja prekių transportavimo maršrutai ir tai reikalauja naujų sprendimų, kaip kuo efektyviau panaudoti įvairias transporto rūšis. Šiame straipsnyje pateikiamas geležinkelių ir jūrų transporto sąveikos, kaip intermodalumo teorinis vertinimas. Pabrėžiama, kad geležinkelių ir jūrų transportas krovinių vežimo grandinėje turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, o kelių transportas turėtų tą vaidmenį tik pradėti arba pabaigti. Tuo pagrindu būtų galima užtikrinti skirtingų transporto rūšių sąveikos bei tiekimo grandinės efektyvumą. Straipsnyje išskiriamos pagrindinės probleminės sritys, organizuojant krovinių vežimus geležinkelių ir jūrų transporto sinergijos kontekste. Todėl norint spręsti šias susidariusias problemas reikėtų investuoti į uosto infrastruktūros ir suprastruktūros plėtrą. Taip pat reikėtų liberalizuoti Lietuvos geležinkelių rinką bei teikti finansinę pagalbą įmonėms, plečiančioms geležinkelių–jūrų sąveiką, taip atsirastų galimybių įmonėms, kurios nori vykdyti krovinių pervežimus naudojant nagrinėjamąją sąveiką. Taip pat sąveikai vykdyti, anot respondentų, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į kelių transportą ir įvesti didesnius taršos bei kelių naudojimo mokesčius, kadangi kelių transportas išskiria daugiausia taršių dujų bei gadina miesto ir užmiesčio infrastruktūrą.

Keywords

• geležinkelių ir jūrų transportu sąveika;
• krovinių vežimai, intermodalumas;
• multimodalumas;
• transporto grandinė;