SAVASTIES ĮGIJIMO BŪDAI. FOUCAULT IR BACHTINAS APIE GYVENIMO ESTETIZACIJĄ

Abstract

Straipsnyje aptariami du požiūriai į estetiškumo sąvoką - M. Foucault ir M. Bachtino. Abu filosofai esteti škumo sąvoką glaudžiai sieja su savasties (self) idėja, abu išsamiai svarsto ją kaip savasties analizės pradžios tašką, tačiau Foucault filosofinėje antropologijoje estetinės egzistencijos sąvoka tampa kertine, o Bachtinas estetiškumą laiko visiškai nenaudingu savasties konstitucijai. Įvairūs pokantiniai judėjimai savastį laikė pamatine realybe, egzistencijos autentiškumo šaltiniu. Foucault ir Bachtinas atmeta savasties substancialumo paradigmą ir abu siūlo žvelgti į savastį kaip į veiklos visumą. Skiriasi tik abiejų filosofų požiūris į šios veiklos turinį. Foucault savasties aktyvumą sieja su kūrybiškumu, o ne autentiškumu (viena iš svarbiausių Foucault prielaidų - įtampa tarp aktualios ir įsivaizduojamos dabarties, kaip pirmas modernaus pasaulio bruožas, lemiantis naujo tipo etiką, kurios aiškinimui pagrindine tampa "savasties technologijų" sąvoka). Foucault įsitikinimu, kūrybiškumas kyla iš santykio su savimi, kurį įtarpina kultūriniai savikūros mechanizmai. Foucault naudoja gyvenimo, kaip meno kūrinio, metaforą ir savastį interpretuoja kaip išrandamą, o ne atrandamą. Savasties išradimas - kūryba - siejama ne tik su estetine, bet ir politine, seksualine, sveikatos ir mitybos praktika. Bachtinas pabrėžia tai, kad savastis, kaip veikla, yra momentinis reiškinys, iškylantis moralinio sprendimo, įkūnyto moralinėje veikloje, forma. Šias momentines savastis sieja gebėjimas atsakingai reaguoti į situaciją. Bachtino pabrėžiamas savasties momentiškumas lemia rusų filosofo skeptišką požiūrį į viltį rasti kokius nors bendrus (objektyvius, tarpasmeninius) mechanizmus, leisiančius paaiškinti savastį. Jo skepticizmas apima ne tik mokslinį teoretizavimą, bet ir estetinę kontempliaciją, o ši, jo požiūriu, taip pat neapsieina be objektyvacijos, taigi baigiasi tam tikru produktu, objektu, o ne savastimi. Estetinė gyvenimo perspektyva, Bachtino požiūriu, - tai "užšaldyta intuicija", ji negali būti individualaus veiksmo savastimi. Bachtinui estetinė būtis yra savasties, suprantamos kaip veikla, riba. Taigi tiek Bachtinas, tiek Foucault aptaria savastį kaip konstituojamą sudėtingoje sąveikoje tarp subjekto veiklos, kito ir objektyvuotos kultūros pavidalų. Aišku, abiejų filosofų požiūriu savasties aprašymo būdai yra kartu ir savasties egzistavimo būdai, o juos Foucault ir Bachtinas supranta labia skirtingai. Taigi žvelgdami iš skirtingų perspektyvų, Foucault ir Bachtinas padėjo pamatus naujam savasties aiškinimui: savastis - nei substancija, nei objektyvuotos kultūros pavyzdys, tai kultūros įgijimo būdas, aktyvi forma, neturinti savarankiško turinio, ir prasmės ji įgauna susidurdama su kitu ir kultūriniais veiklos kodais. Prasminiai žodžiai: estetinė egzistencija, savastis, kitas, etika. THE MODES OF APPROPRIATION. FOUCAULT AND BAKHTIN ON THE AESTHETIZATION OF LIFE Leszek Koczanowicz Summary The idea of aesthetic existence appeared in 19th century. It was popular among avant-gard elites as a challenge to bourgeois world. It was also developed in a more philosophical way in Lebensphilosophie and existentialism. In this paper two different 20th century approaches to the notion of aesthetic are discussed: conceptions of Michael Foucault and Mikhail Bakhtin. Both of them closely link the notion of aesthetic with the idea of the self. Although Foucault makes the concept of aesthetic existence central to his later works in philosophical anthropology, while Bakhtin fully rejects its usefulness for the constitu- tion of the self, both discuss it extensively as an important point of departure for the understanding of the self. Keywords: aesthetic existence, the self, the other, ethics.