Psichologija (Jan 2016)
Buržuazinės Lietuvos reakcingos švietimo politikos įtaka pradinių mokyklų skaitymo knygų turiniui
Abstract
Buržuazinė Lietuvos valdžia nuo pirmųjų Sovietų valdžios panaikinimo (1919 m.) dienų pradėjo aktyviai kovoti su progresyviu judėjimu Lietuvoje. Pirmaisiais metais, kai buržuazinė valdžia nesijautė stipriai ir kai 1918 – 1919 metų įvykiai dar buvo gerai prisimenami, valdžia maskavo savo tikruosius siekius. Po 1926 metų perversmo fašistinė valdžia Lietuvoje ėmė veikti atvirai. Tai atsispindėjo ir švietime. Jeigu iki fašistinio periodo lietuviškoji buržuazija mokyklas paskelbė apolitiškomis, tai po fašistinio perversmo ji ėmė atvirai siekti savo reakcionistinių tikslų ugdymo srityje. Ištikima fašistų pagalbininke buvo dvasininkija. Buvo pabrėžiamas vaikų pilietiškumo ir religingumo ugdymas. Mokyklinė politika aiškiai atsispindėjo ir skaitymui skirtose knygose. Šiame straipsnyje parodoma, kaip švietimo politika atsispindėjo skaitymui skirtose knygose pradinėje mokykloje. Ikifašistiniu laikotarpiu iš knygų reikalavo nacionalinio pobūdžio. Buvo įtraukta tokių rašytojų, kaip Valančius, Šatrijos Ragana, Kudirka, Žemaitė, Biliūnas, Vincas Krėvė, kūrinių ištraukų. Eilė rekomenduojamų autorių (tokių kaip Biliūnas ir Žemaitė) kūrinių buvo vertingi tiek literatūriniu, tiek ideologiniu požiūriu. Bet jau ir šiuo laikotarpiu skaitymui skirtose knygose buvo ne tik ugdomas nacionalinis jausmas, bet ir ugdomas nuolankumas, tušuojami klasiniai prieštaravimai, realybė dažnai vaizduojama iškreiptai. Po fašistinio perversmo skaitymui skirtoms knygoms buvo keliamas tiesioginis uždavinys: ugdyti vaikus siauroje nacionalizmo ir klerikalizmo dvasioje. Nuo 1927 metų kiekvienas vadovėlis iki jo išleidimo buvo tikrinamas Švietimo ministerijos komisijos. Ypač sustiprėjo klerikalų įtaka skaitymui skirtoms knygoms. Patyrę fašistų ir klerikalų spaudimą, visa eilė autorių sustiprino klerikalinę ir fašistinę dvasią savo knygose. Ypač šiuo požiūriu pasikeitė Vasiliausko – Geručio ir Murkos knygos. Pasirodė reakcionistinė Rinkūno knyga skaitymui. Fašistai ir klerikalai stipriai puolė tuos autorius, kurie nepakankamai prisitaikė prie reakcionistinių reikalavimų. Tačiau tarp progresyvių mokytojų ir Lietuvos visuomenėje reakcionistinės knygos nebuvo populiarios. Mokyklinėje praktikoje vis labiau paplito progresyvios Esmaičio, Jakučiūno knygos. Tokios reakcingos knygos, kaip Rinkūno „Aukuras“, Murkos „Naujas darbas“ nepaplito mokymo praktikoje, o Vasiliausko – Geručio knyga skaitymui „Rūtelė“ netgi buvo išjuokti pedagoginėje spaudoje. Tokiu būdu reakcionistinė buržuazinės valdžios politika mokyklose sulaukė pasipriešinimo iš progresyvių pedagogų ir Lietuvos visuomenės.
Keywords
