Sėkmės vaidmuo auklėjant

Abstract

Straipsnyje aprašomi pedagoginio eksperimento, kuriame dalyvavo 403 Kauno miesto mokiniai, rezultatai, ypač akcentuojant sėkmės veiksnį. Dauguma tyrime dalyvavusių mokinių buvo nepažangūs, pedagogiškai apleisti, todėl patirti sėkmę jie pirmiausiai galėjo popamokinėje veikloje. Turėdami omenyje, kad daugumai šių paauglių mokykla buvo įgrįsusi, atsižvelgdadami į individualius interesus ir pomėgius, klasės vadovai padėjo pasirinkti būrelį, organizaciją ar darbinę veiklą už mokyklos ribų. Nors išryškėjo dalies paauglių interesų nepastovumas, kai susidūrę su menkiausia nesėkme jie būrelį ar veiklą mesdavo, tačiau dauguma tų, kurie pasilikdavo, patirdavo sėkmę ne tik užklasinėje veikloje, bet pagerėdavo ir jų mokymosi rezultatai. Antrasis „sėkmės” metodikos etapas buvo pamokinė veikla. Kad pedagogiškai apleisti mokiniai greičiau pasiektų geresnių mokymosi rezultatų, eksperimentinių mokyklų mokytojai buvo konsultuojami, kaip padėti mokiniams greičiau patirti sėkmę. „Sėkmės” metodiką sudarė pozityvus stimuliavimas, diferencijuoti reikalavimai, racionalios mokomosios veiklos organizavimas, intensyvus mokymas, pamokinės veiklos derinimas su užklasine veikla. Eksperimentas pasiteisino. Per dvejus jo metus pagerėjo pedagogiškai apleistų mokinių pažangumas, elgesys, teigiami pokyčiai įvyko dorovinėje sferoje. 85% mokinių buvo išbraukti iš sunkiai auklėjamųjų įskaitos.

Keywords

• pedagoginis eksperimentas
• sunkiai auklėjami paaugliai
• užklasinė veikla
• „sėkmės” metodika