Nedalykinis savęs pažinimas kaip natūralistinės psichologijos alternatyva Vosyliaus Sezemano filosofijoje

Abstract

Straipsnyje analizuojama dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyra Vosyliaus Sezemano filosofijoje ir tai, kaip ji susijusi su savęs pažinimu. Pirma, aptariama natūralistinės psichologijos kritika. Antra, analizuojama, kaip Sezemanas kritikuoja Moritzo Geigerio pasąmonės sampratą. Trečia, nagrinėjama, kodėl neobjektinanti savimonė yra būtina pažįstant save. Svarbiausias dalykinio ir nedalykinio pažinimo perskyros rezultatas yra tas, kad ši perskyra leidžia kritiškai įvertinti natūralistinio pažinimo būdo ribotumą. Sezemanas parodo pažinimo priklausomybę ne tik nuo paties objekto duoties būdo, bet ir nuo nuostatos, per kurią jis yra įsisavinamas. Skirtingų nuostatų apmąstymas, galimybė tas nuostatas keisti ir derinti atveria naujas sąmonės bei pasaulio išgyvenimo aprašymo perspektyvas. Pasitelkdamas Geigerio pasąmonės koncepciją Sezemanas atskleidžia, kad sąmonė negali būti redukuojama vien į sąmoningas patirtis. Tačiau Sezemanas kritikuoja Geigerio pasąmonės koncepciją dėl to, kad šis neteisingai supriešina sąmonę ir pasąmonę.

Keywords

• fenomenologija
• savimonė
• natūralizmas
• nuostata
• sąmonė
• pasąmonė