Estrada ir muzikinė saviveikla sovietų Lietuvoje aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje: alternatyvių formų kūrimas ir paskutinis diktatas

Abstract

Lietuviškos roko arba jaunimo muzikos (ilgą laiką gyvavusios su muzikinės saviveiklos iškaba) ir kultūros raidos kontekste devintasis dešimtmetis dažniausiai linksniuojamas kaip filmo „Kažkas atsitiko“ (1986), beprecedenčių Roko maršų per Lietuvą (1987–1989), naujos pop- ir roko scenos atsiradimo laikotarpis. Tą daro tiek iki šiol negausios lietuviškos roko kultūros tyrinėtojų akademinės studijos, tiek publicistiniai bandymai. Lietuviško roko pionierių veikla 1965–1980 m. sudėliota elektroninėje enciklopedijoje. Tačiau tarp dviejų roko festivalių – paskutinio „Opus“ (1982 m.) ir pirmosios „Lituanikos“ (1985 m.) – lietuviško roko istorijoje akivaizdžiai trūksta kelių puslapių. Juos derėtų skirti devintojo dešimtmečio pirmoje pusėje vykusiai paskutinei „anti-rokinei“ mobilizacijai, kitaip – estrados drausminimo kampanijai, kuria tikėtasi pažaboti saviveiklinius roko ir profesionalius estradinius kolektyvus, diskotekas. Iš dalies šios kampanijos prielaidos buvo aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje muzikinėje saviveikloje ir profesionaliojoje estradoje susiklosčiusios alternatyvios veiklos praktikos.