Lietuvos Chirurgija (Jan 2010)
Širdies resinchronizacijos terapijos šiuolaikinės rekomendacijos: Vilniaus kardiologijos ir angiologijos centro patirtis
Abstract
Vytė Maneikienė, Germanas Marinskis, Audrius Aidietis, Sigita Aidietienė, Jelena Čelutkienė, Kęstutis Ručinskas, Vytautas Sirvydis, Aleksandras Laucevičius Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslas: Širdies resinchronizavimo terapijos metodas sumažina širdies nepakankamumo simptomus, pagerina širdies sistolinę funkciją ir išgyvenamumą pacientų, sergančių toli pažengusiu širdies nepakankamumu, atspariu optimaliam medikamentiniam gydymui, ir turinčių elektrinio širdies asinchroniškumo požymį – plačius QRS kompleksus, tačiau vėlyvieji ilgo stebėjimo rezultatai dar nėra iki galo aiškūs ir plačiai tyrinėjami. Darbo tikslas – apžvelgti pagrindines šiuolaikines resinchronizacijos taikymo nuorodas, papildomų atrankos kriterijų paieškų rezultatus; pateikti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro patirties apžvalgą. Ligoniai ir metodai: Analizuojami pacientų, gydytų resinchronizacine terapija nuo 2002 metų vidurio iki 2009 metų pabaigos, atvejai. Klinikinė informacija renkama iš pacientų ligos istorijų, ambulatorinio stebėjimo kortelių. Visi iki šiol gyvenantys pacientai periodiškai kviečiami nuodugniai klinikinei patikrai. Prieš ir po resinchronizacijos procedūros atliekami išplėstiniai širdies echoskopijos tyrimai įvertinant mechaninį asinchroniškumą, spiroergometrijos tyrimai, nustatomas smegenų natriurezinio peptido kiekis kraujyje. Rezultatai: Per aštuonerius metus, nuo 2002 iki 2009 metų pabaigos, implantuoti 92 resinchronizacijos prietaisai. Darbų apimtis gerokai padidėjo per pastaruosius dvejus metus. Šių pacientų, priklausančių III–IV NYHA funkcinei klasei, išgyvenamumo rodikliai yra geri (mirštamumas per 8 metus – tik 10,8 %). Daliai pacientų (4 %) biventrikuliniai stimuliatoriai tapo tiltu į sėkmingą širdies transplantaciją. Išvados: Širdies resinchronizavimo terapija saugiai ir gana veiksmingai pagerina pacientų, sergančių širdies nepakankamumu ir priklausančių III–IV NYHA funkcinei klasei, gyvenimo kokybę. Atrenkant pacientus gydyti šiuo būdu pagal šiuolaikines rekomendacijas, išlieka didelis procentas nepakankamai gerų rezultatų, nors tokios toli pažengusio širdies nepakankamumo grupės ligonių išgyvenamumas yra daug geresnis nei tikėtinas. Reikšminiai žodžiai: resinchronizacija, širdies nepakankamumas, klinikinės studijos Current clinical guidelines for cardiac resynchronization therapy: the experience of vilnius cardiology-angiology center Vytė Maneikienė, Germanas Marinskis, Audrius Aidietis, Sigita Aidietienė, Jelena Čelutkienė, Kęstutis Ručinskas, Vytautas Sirvydis, Aleksandras Laucevičius Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania El. paštas: [email protected] Background /objective: Cardiac resynchronisation therapy improves cardiac function and clinical outcomes for patients suffering from congestive heart failure due to systolic dysfunction associated with ventricular dyssinchrony, who are already optimized with medical therapy. The aim of the study was to present the current clinical guidelines of cardiac resynchronization therapy and the results of current clinical trials, as well as to overview the experience of the Vilnius cCardiology-aAngiology Center. Patients and Methods: We analyse patients who underwent cardiac resynchronisation therapy in 2002–2009. Their in- and outpatient histories were studied. The patients were tested before and after the procedure. eEchocardiography was performed to assess mechanical dyssinchrony, cardiopulmonary exercise testing, B-type natriuretic peptide level. Results: Between June 2002 and December 2009 92 resynchronisation devices, were implanted. Cardiac resynchronisation therapy resulted in a higher survival of patients with NYHA III–IV. For four patients, resynchronisation therapy was a bridge to successful transplantation. Conclusions: Cardiac resynchronization therapy safely improved the quality of life in patients with moderate to severe chronic heart failure (New York Heart Association class III–IV). The present criteria for patient selection have some percent age of no responders, but the survival rate in this group of patients is significantly higher than could be expected. Keywords: resynchronization, heart failure, clinical trials